Pereiti prie turinio

Lyndon Johnson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lindonas Džonsonas)
Lindonas Beinas Džonsonas
angl. Lyndon Baines Johnson
36-asis JAV prezidentas
Lindonas Beinas Džonsonas
Gimė 1908 m. rugpjūčio 27 d.
Stonewall, Teksasas
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Mirė 1973 m. sausio 22 d. (64 metai)
Stonewall, Teksasas
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
36-asis JAV prezidentas
Ėjo pareigas 1963 m. lapkričio 22 d. – 1969 m. sausio 20 d.
Ankstesnis John F. Kennedy
Vėlesnis Richard Nixon
37-asis JAV viceprezidentas
Ėjo pareigas 1961 m. sausio 20 d. – 1963 m. lapkričio 22 d.
Ankstesnis Richard Nixon
Vėlesnis Hubert Humphrey
Partija Demokratas
Vikiteka Lyndon Johnson
Parašas

Lindonas Beinas Džonsonas (angl. Lyndon Johnson, pilnas vardas: angl. Lyndon Baines Johnson; g. 1908 m. rugpjūčio 27 d. – m. 1973 m. sausio 22 d.) – amerikiečių politikas, 1961-1963 m. valdant Džonui Kenedžiui ėjo JAV viceprezidento pareigas, po Kenedžio nužudymo prisaikdintas į JAV prezidento postą ir pareigas ėjo 19631969 metais. Džonsonas priklausė JAV demokratų partijai, buvo išrinktas į JAV Atstovų rūmus, JAV Senatą, ėjo Senato daugumos lyderio pareigas. Jis vienas iš nedaugelio JAV prezidentų, kuris buvo išrinktas ir ėjo pareigas visuose federalinės valdžios lygiuose.

Džonsonas gimė mažame Teksaso miestelyje Staunvole vietinių politikų šeimoje. Dirbo mokytoju, kongreso padėjėju. 1937 m. išrinktas į JAV Atstovų rūmus, o 1948 m. – į JAV Senatą. 1951 m. buvo paskirtas Senato daugumos drausmės priežiūros pareigūnu, 1953 m. tapo Senato demokratų lyderiu, o 1954 m. – Senato daugumos lyderiu. 1960 m. JAV demokratų partijos pirminiuose rinkimuose varžėsi dėl kandidatūros į JAV prezidento postą. Galiausiai senatorius Džonas F. Kenedis įveikė Džonsoną ir kitus kandidatus, o vėliau nustebino daugelį pasiūlydamas Džonsonui tapti jo kandidatu į viceprezidento postą. 1960 metų JAV prezidento rinkimuose Kenedis ir Džonsonas pasiekė pergalę. 1963 m. lapkričio 22 d. tuometinis viceprezidentas Džonsonas pradėjo eiti prezidento pareigas po to, kai buvo įvykdytas prezidento Džono Kenedžio nužudymas. Kitais metais Džonsonas buvo išrinktas į JAV prezidento postą. 1964 metų JAV prezidento rinkimuose jis sutriuškino Arizonos senatorių Barry Goldwater, surinkdamas 61,1% rinkėjų balsų, daugiausiai nuo 1820 metų JAV prezidento rinkimų.

Džonsono vidaus politika buvo nukreipta į pilietinių teisių, visuomeninio transliavimo (radijo ir televizijos), prieinamos sveikatos apsaugos, pagalbos švietimui ir menams, miesto ir provincijos vystymo ir viešųjų paslaugų plėtrą. 1964 metais šias pastangas pavadino terminu „Didžioji visuomenė”. Be to, jis inicijavo neoficialią kampaniją – „karą su skurdu”, taip siekdamas sukurti geresnes gyvenimo sąlygas mažas pajamas gaunantiems amerikiečiams. 1965 metais Džonsonas pasirašė eilę socialinės apsaugos įstatymų pakeitimų, kurie lėmė sveikatos draudimo programų „Medicare” ir „Medicaid” atsiradimą. Lyndonas Džonsonas tęsė savo pirmtako politiką ir aktyviai rėmė NASA, o Apollo programą paskelbė nacionaliniu prioritetu. Jis įgyvendino 1965 metų aukštojo mokslo aktą, kuriuo buvo sukurtos federalinės vyriausybės remiamos studentų paskolos. Džonsonas pasirašė 1965 metų imigracijos aktą, padėjusi pagrindą šiandieninei JAV imigracijos politikai. Džonsono nuomonė apie pilietinių teisių užtikrinimą sukiršino jį su baltaisiais pietų demokratais. Prezidentas Džonsonas pasirašė istorinius pilietinių teisių judėjimui įstatymus – 1964 m. pilietinių teisių aktą, 1965 m. balsavimo teisių aktą, 1968 m. pilietinių teisių aktą. Džonsono valdymo metu JAV politinė klimatas ženkliai pasikeitė.[1] Anksčiau lojalūs demokratai baltieji pietiečiai perėjo į JAV respublikonų partiją,[2] o juodaodžiai rinkėjai (anksčiau respublikonų rėmėjai) pradėjo remti JAV demokratų partiją.[3][4] Dėl savo vidaus politikos prezidento Džonsono prezidentavimo metais laikomi modernaus liberalizmo Jungtinėse Valstijoje kulminacija.[5]

Džonsonas ėjo prezidento pareigas Šaltojo karo metu, todėl jo prioritetas buvo komunizmo ekspansijos stabdymas. Iki Džonsono prezidentavimo pradžios, Jungtinės Valstijos jau buvo įsitraukusios į karą Vietname ir palaikė Pietų Vietnamo kovą su komunistiniu Šiaurės Vietnamu. Po tarp JAV ir Šiaurės Vietnamo įvykusio incidento Tonkino įlankoje, JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, kuri suteikė Džonsonui galią pradėti plataus masto karinę intervenciją pietryčių Azijoje. Amerikiečių karinio personalo skaičius Vietname ženkliai išsaugo, tačiau staigiai pakilo ir JAV karių, ir Vietnamo civilių gyventojų aukų skaičius. Siekdamas sunaikinti Šiaurės Vietnamo tiekimo grandines, Džonsonas karines operacijas išplėtė ir kaimyniniame Laose. 1968 metų komunistų Tet puolimas lėmė anti-karinio judėjimo, ypač tarp šaukiamojo amžiaus studentų, pradžią, o visuomenės nuomonė dėl Amerikos įsitraukimo į šį konfliktą pasikeitė į neigiamą.

Politinis postas
Prieš tai:
Richard Nixon
JAV viceprezidentas
1961 - 1963
Po to:
Hubert Humphrey
Prieš tai:
Džonas Kenedis
JAV prezidentas
1963 - 1969
Po to:
Ričardas Niksonas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „George Wallace and the 1968 Election“. umich.edu. Nuoroda tikrinta May 27, 2021.
  2. „The New Southern Strategy | Othering & Belonging Institute“. belonging.berkeley.edu. Nuoroda tikrinta April 11, 2022.
  3. Brown, Frank (2004). „Nixon's "Southern Strategy" and Forces against Brown“. The Journal of Negro Education. 73 (3): 191–208. doi:10.2307/4129605. ISSN 0022-2984. JSTOR 4129605.
  4. Meier, August (1956). „The Negro and the Democratic Party, 1875-1915“. Phylon. 17 (2): 173–191. doi:10.2307/272592. ISSN 0885-6818. JSTOR 272592.
  5. „Biographies of Presidents – Lyndon Johnson“. The Presidents of the USA. Nuoroda tikrinta February 26, 2021.