Adomas Matuliauskas (1914)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Matuliauskas (1914)
A Matuliauskas vyresnysis wiki.jpg
Dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis
Gimė: 1914 m. gruodžio 24 d.
Peterhofas, Rusija
Mirė: 1977 m. sausio 31 d. (62 metai)
Vilnius, Lietuva
Palaidotas: Rokantiškių kapinės
Tėvas: Juozas Matuliauskas
Motina: Anastazija Jarutaitė
Sutuoktinis(-ė): Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė
Vaikai:

Adomas Matuliauskas (1963),
Birutė Baušienė (1965),
Jūratė Bazarienė (1968)

Veikla: Dailininkas
Išsilavinimas: aukštasis universitetinis
Alma mater: Lietuvos valstybinį dailės institutas 1956 m.
Personalinės dailininko darbų parodos: Peterhofe 1932 m., Vilniuje – 1972, 1976, Lvove – 1972, Rygoje – 1976, Peterhofe – 1977, Jonavoje – 1984. Dailininko darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Adomas Matuliauskas vyresnysis (1914 m. gruodžio 24 d. Peterhofe – 1977 m. sausio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas, mozaikininkas, tapytojas, grafikas, Lietuvos knygos ženklų kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis gimė ir augo lietuvių išeivių šeimoje.1937 m. baigė Leningrado pedagoginę dailės mokyklą, nuo 1938 m. dirbo tapytoju apipavidalintoju. 1938–1941 m. metalo graviūrų spaudos meistras Rusijos dailės akademijoje. 1941–1943 m., Leningrado blokados metu, dirbo miesto priešgaisrinėje apsaugoje. 1946–1948 m. Leningrado dailininkų sąjungos narys. 1950 m. grįžęs į Lietuvą, gyveno Vilniuje. 1956 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, Monumentaliosios tapybos katedros Freskos-mozaikos skyrių (diplominio darbo vadovė Irena Trečiokaitė-Žebenkienė).19581960 m. sukūrė natūralaus akmens mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Baigęs studijas dailininkas dirbo braižybos ir piešimo mokytoju keliose Vilniaus vidurinėse mokyklose. Adomas Matuliauskas su restauratorių grupe 19611963 m. restauravo sieninę tapyba, interjero elementus ir lubų plafono centrinės kompozicijos fragmentus Verkių dvaro rūmų rytinėje oficinoje. Nuo 1964 m. restauravo muziejinę tapybą, dirbo dailininku apipavidalintoju, kūrė knygos ženklus. Dailininkas mirė 1977 m. sausio 31 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. sukūrė paveikslą „Gulintis Kristus“ Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai, 1960 – akmens mozaiką Mozaika „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Nuo 1957 m. dailininkas pradėjo kurti knygos ženklus, ekslibrisus. Aktyviai dalyvavo įvairiose ekslibrisų parodose. Menininkas yra sukūręs keliasdešimt lino raižinių ir piešinių ciklų, kelis šimtus etiudų, virš 200 ekslibrisų. Dailininkas nemažai ekslibrisų yra paskyręs šeimos draugams ir bičiuliams – Antanui Kmieliauskui, Vincui ir Saulei Kisarauskams, Anastazijai Kašinskaitei, Zitai Žemaitytei, Valerijai Čiurlionytei-Karužienei, Stasiui Pinkui. Ekslibrisai atlikti lino (X3) ir metalo (C1) graviūros, autocinkografijos (A), oforto (C3) ir akvatintos (C5) technikomis. Ekslibrisuose derino klasikines ir modernias meninės raiškos priemones. Dailininko kūriniams būdinga romantinė poetinė nuotaika, dekoratyvumas, ritmiška kūrinio elementų kompozicija. Asmeninės parodos: Peterhofe 1932 m., Vilniuje – 1972, 1976, Lvove – 1972, Rygoje – 1976, Peterhofe – 1977, Jonavoje – 1984. Ekslibrisų ir grafikos darbų yra  Lietuvos dailės muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Žymesni kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė (gim.1924 m., mirė 1971 m.) Lietuvos dailės muziejaus dailėtyrininkė, muziejininkė, Taikomosios dailės skyriaus vedėja, XVII–XVIII a. koklių ir kontušo juostų tyrinėtoja. Sūnus Adomas Matuliauskas (g. 1963 m.) dailininkas grafikas, dvi dukros Birutė Baušienė (g.1965 m.) ir Jūratė Bazarienė (g. 1968 m.)

Literatūra ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Kisarauskas, Adomo Matuliausko ekslibrisai, Naujos knygos, 1977, nr. 5, p. 24−25.
  • V. Kisarauskas, Adomą Matuliauską prisimenant: Apie dailininką monumentalistą, bibliofilą., Kult. barai, 1982, nr. 6, p. 68−69.
  • Resp. dailės paroda, 1960.
  • Lietuvių ekslibrisas, sudarytojas V. Kisarauskas, 1991, p. 157, 237.
  • V. Kisarauskas: Dienoraščiai, atsiminimai, sudarytoja S. Kisarauskienė, 1999, p.129–136.
  • Lygumai. Stačiūnai. Sudarytojai R. Jurgaitis, K. Kalibatas, P. Krikščiūnas, 2001, p.347-348  
  • I. Pleikienė. Keliaujantis sovietmečio Lietuvos ekslibrisas, Kultūrologija, t. 11, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2004, p. 256−264.
  • N. Markauskaitė. Religinė dailė: anoniminė ir autorinė kūryba. Pro uždangą. Lietuva: 1009–2009. Sudarytojai A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. VDA leidykla, 2009., p.613
  • Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945–1990. Sudarytoja M. Žvirblytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. p. 480-481

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]