Anastazija Kašinskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anastazija Kašinskaitė
Vertėja ir redaktorė Anastazija Kašinskaitė
Gimė 1926 m. vasario 12 d.
Likiškėliai, Alytaus raj., Lietuvoje
Mirė 1979 m. sausio 14 d. (52 metai)
Vilniuje, Lietuvoje
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinės
Motina Ona Kašinskienė (1904–1981)
Veikla vertėja, redaktorė, tekstologė
Organizacijos Vaga
Pareigos vertėja ir redaktorė
Išsilavinimas aukštasis universitetinis
Alma mater Vilniaus universitetas
Išvertė reikšmingus antikos autorių kūrinius – Plutarchas „Rinktinės biografijos“ (1962) ir Gajus Salustijus Krispas „Jugurtos karas“ (1973).Išvertė knygas vaikams – F. Zalteno (F. Salten) „Bembis“ (1958), „Bembio vaikai“ (1959) ir G. Trojapolskio „Baltasis Bimas Juodoji ausis“ (1976).

Anastazija Kašinskaitė (1926 m. vasario 12 d. Likiškėlių k., Alytaus rajone – 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos vertėja, redaktorė, tekstologė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anastazija Kašinskaitė gimė 1926 m. vasario 12 d. Dzūkijoje, Likiškėlių kaime, Alytaus rajone. 1945 m. baigė Alytaus gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, 1950 m. baigė klasikinės filologijos studijas Istorijos-filologijos fakultete. Nuo 1950 m. iki 1979 m. dirbo „Vagos“ leidykloje. Vertė ir redagavo vertimus iš graikų ir lotynų, prancūzų, italų, rusų ir kitų kalbų. Išvertė reikšmingus antikos autorių kūrinius – Plutarcho „Rinktinės biografijos“ (1962) ir Gajaus Salustijaus Krispo „Jugurtos karas“ (1973). Lietuvos skaitytojui gerai žinomi vertimai Felikso Zalteno „Bembis“ (1958), „Bembio vaikai“ (1959) ir Gavrilo Trojapolskio „Baltasis Bimas Juodoji ausis“ (1976).

Anastazija Kašinskaitė artimai bendravo ir kartu dirbo su Lietuvos kultūrai pasišventusiais žmonėmis, tokiais kaip: Jurgis Tornau, Jonas Čekys, Aldona Liobytė, Rožė Jankevičiūtė, Valdas V. Petrauskas, Aleksandras Žirgulis, Dominykas Urbas, Alfonsas Maldonis, Taida Devėnaitė, Stasys Sabonis, Vytautas Martišius, Danutė Krištopaitė.

Anastazija Kašinskaitė bičiuliavosi su poete Janina Degutyte ir dailininke Brone Jacevičiūte, susirašinėjo ir su Prancūzijoje gyvenančia Vilniaus universiteto bibliotekininke, Vilniaus geto žydų gelbėtoja, Pasaulio tautų teisuole Ona Šimaite (1894–1970). Artimai draugavo su Jadvygos ir Adomo Matuliauskų šeima, o po jų mirties globojo jų mažamečius vaikus.

Vertėja buvo sukaupusi išskirtinę knygų ir šunis vaizduojančių paveikslų, skulptūrų, suvenyrų ir ekslibrisų kolekciją, didžioji šios kolekcijos dalis yra saugoma Lietuvos Nacionalinio muziejaus fonduose. Mirė 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse.

Antikos autorių vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertimai iš graikų ir lotynų kalbų:

Antikos kūrinių vertimų redagavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertimų iš graikų ir lotynų kalbų redagavimas:

Literatūra vaikams ir jaunimui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anastazijos Kašinskaitės verstų ir redaguotų knygų vaikams ir jaunimui leidimai:

  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis“, Vaga, 1958.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembio vaikai“, Vaga, 1959.
  • Ernestas Mari d’Erviji. „Priešistorinio berniuko nuotykiai“, Vaga, 1970.
  • Gavrilas Trojapolskis. „Baltasis Bimas Juodoji ausis“, Vaga, 1976.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis; Bembio vaikai“, Vaga, 1983.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis; Bembio vaikai“, Vaga, 1989.
  • Carlo Manzoni. „Pupuliuk, saugokis!“, Vasaris, 1991.
  • Felix Salten. „Bembis, Bembio vaikai“, pakartotinis leidimas, Alma littera, 2009. – ISBN 978-9955-38-303-1

Rankraštinis palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anastazijos Kašinskaitės rankraštinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje.

Inventorinis fondo numeris F159.[1]

Literatūra ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • [Sukanka 70 metų, kai Likiškiuose (Alytaus raj.) gimė vertėja, tekstologė Anastazija Kašinskaitė]: (1926-02-10 – 1979-01-14) // Lietuvos aidas, 1996, vas. 10, p. 32.
  • Gintarė Adomaitytė. „Vandenės užrašai“, Gimtasis žodis, 2010, p. 90.
  • Danutė Krištopaitė „Man tik norėtųsi iš visos širdies būti Žmogumi..“: Minint Anastazijos Kašinskaitės 85-ąsias gimimo metines, Krantai, Nr. 2, 2011, p.66-69.
  • Danutė Krištopaitė „Apie kitus ir save“ / sudarytoja Nijolė Kvaraciejūtė, „Krantų“ redakcija, 2016. – 320 p. – ISBN 9789955857198

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]