Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°09′33″š. pl. 25°33′46″r. ilg. / 55.1592°š. pl. 25.5628°r. ilg.
| Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | |
|---|---|
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Molėtų |
| Savivaldybė | Molėtų rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Inturkė |
| Adresas | Bažnyčios g. 17 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1855 m. |
| Klebonas | Darius Vėlyvis (2025) |
| |
Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Inturkės kaime, šiauriniame Gėluoto ežero krante.
Parapijai priklauso Rudesos koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Inturkės bažnyčiai 1555 m. dovanotas Rudesos palivarkas su Kačergų kaimu. Antroji bažnyčia statyta iki 1674 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1739 m.[1] XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1763 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Iki 1782 m. pastatyta koplyčia.
Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1855 m. Klebono Petro Prunskio rūpesčiu 1908 m. rugpjūčio 9 d. Inturkėje surengtas pirmasis viešas lietuvių vaidinimas. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1924 m. į Inturkę paskirtas klebonas Stanislovas Šlamas padėjo Kiprui Petrauskui baigti muzikos ir dainavimo studijas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią parapijiečių lėšomis suremontavo kunigai Vincentas Sladkevičius ir Mykolas Balnys.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside ir žemu bokštu. Lubos kesoninės. Yra 5 barokiniai altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų stovi medinė XVIII a. varpinė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Skulptūra šventoriuje
-
Skulptūra šventoriuje
-
Klėtelė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Inturkės bažnyčia – iš karalienės įžadų“. Sekundė. Nuoroda tikrinta 2022-05-03.
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 70

