Inkakliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Inkakliai
Inkakliai.JPG

Inkakliai
Koordinatės 55°28′59″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 55.483°š. pl. 21.581°r. ilg. / 55.483; 21.581 (Inkakliai)Koordinatės: 55°28′59″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 55.483°š. pl. 21.581°r. ilg. / 55.483; 21.581 (Inkakliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų skaičius 434 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Inkakliaĩ
Kilmininkas: Inkaklių̃
Naudininkas: Inkakliáms
Galininkas: Iñkaklius
Įnagininkas: Inkakliaĩs
Vietininkas: Inkakliuosè

Inkakliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos , 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 22 km į šiaurę nuo Šilutės; dešimt gatvių. Inkaklių-Jurgaičių seniūnaitijos centras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inkakliai ribojasi su Varniškių, Paulaičių, Raudiškės, Žagatpurvių, Jurgaičių ir Kalkiškės kaimais. Iš vakarų prieina Parubežio miškas. Per kaimą teka Veiviržo intakas Ašva. Prie kaimo yra Veiviržo kraštovaizdžio draustinis.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Čiūteliai 10 km Skomantai 8 km Švėkšna 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vilkų Kampas 5 km
Saugos 7 km ŠILUTĖ 22 km Tvaskučiai 3 km

Kaime veikia biblioteka su viešosios interneto prieigos tašku, Švėkšnos girininkija, trys parduotuvės. Kaime yra Švč. Mergelės Marijos Lurdo grota, koplyčia, poilsio aikštelė, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos buvusią ribą žymintis stogastulpis (skulptorius Vytautas Bliūdžius), 1941 m. žydų žudymo vieta ir kapas, pokaryje nužudytų Lietuvos partizanų laidojimo vieta ir jų atminimui paminklas, veikiančios Inkaklių kaimo senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo kaimo yra I tūkstantmečio pradžios Jomantų piliakalnis, rytuose – I tūkstantmečio pradžios – II tūkstantmečio pradžios Paulaičių piliakalnis.

Inkaklių kaimas pirmą kartą paminėtas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 5 šeimos, 1695 m. – 10 šeimų. Nuo 1820 m. Inkaklių kaimas priklausė Vilkėno dvarui. 18801882 m., dvarui vykdant žemių atribojimą, Inkaklių gyventojai pareiškė didelį nepasitenkinimą Vilkėno dvaro savininkui Aleksandru Plateriu ir matininkams neleido vykdyti darbų.

Inkaklių kaimo vakariniu pakraščiu, Parubežės miške, 14221923 m., 19391944 m. ėjo valstybinė siena. Knygnešiai per Inkaklius iš Prūsijos į Lietuvą gabeno draudžiamąją lietuvišką spaudą.

Inkaklių kapinaitės

Nuo XIX a. pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo ant Ašvos upės kairiojo kranto stovėjo carinės Rusijos pasieniečių kareivinės (kardonas). Buvusią sieną tebežymi griovys, ant kurio stovi stogastulpis (skulpt. V. Bliūdžius, 2004 m.). Inkakliuose muitinė įrengta 1912 m. ir ji buvo iki 1923 m., vėliau – 19391944 m. 1930 m. pro Inkaklius nutiestas plentas ŠvėkšnaŽagatpurviai.

1914 m. prie kelio aukštame šlaite Švėkšnos klebono Juliaus Maciejausko paraginti Inkaklių ūkininkai įrengė Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. 1923 m. ant kalnelio pastatyta aukšta mūrinė koplyčia, kurioje kasmet liepos 2 d. (arba pirmąjį sekmadienį po šios datos) iki Antrojo pasaulinio karo vyko ir nuo 1989 m. vyksta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Grota atnaujinta 1989 m.

Nuo 1933 m. Inkakliuose veikė pradžios mokykla, dab. Švėkšnos mokyklos skyrius.

19401941 m. Inkakliuose buvo įsikūrusi Raudonosios armijos pasienio 10-oji užkarda. 1941 m. rugsėjo 20 d. Inkaklių pušyne prie pat kaimo sušaudyta per 300 Švėkšnos žydų. Toji vieta 1958 m. aptverta ir pastatytas paminklas. Netoliese po Antrojo pasaulinio karo stribai užkasdavo nužudytų Lietuvos partizanų kūnus. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 18 kaimo gyventojų.

19591992 m. „Ašvos“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 19501974 m. Inkakliai buvo Inkaklių apylinkės centras. Inkaklių kaimas žymiai išaugo per 19771990 m., užimdamas dalį Varniškių kaimo teritorijos. Veikė vaikų darželis, valgykla, parduotuvė, mechaninės dirbtuvės, grūdų džiovykla-sandėlis, kultūros namai (1987 m. pastatytas naujas pastatas su 300 vietų žiūrovų sale), 1952 m. įsteigta biblioteka, 1967 m. felčerinis-akušerinis punktas. [2]

Inkakliškiai Lietuvoje buvo išgarsėję folkloriniu ansambliu (įkurtas 1979 m., vad. Leonas Bartkus), apie kurį 1985 m. rež. Henrikas Šablevičius sukūrė dokumentinį filmą „Dainoriai“. 2003 m. Inkakliuose įkurta „Ašvos“ bendruomenė (pirmininkas Valentinas Vanagas). 2006 m. gyvenvietės gatvelėms suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501974 m. Inkaklių apylinkė, Šilutės rajonas
19741995 m. Švėkšnos apylinkė, Šilutės rajonas
nuo 1995 m. Švėkšnos seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[4] 1989 m.sur. 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
100 76 145 300 379 504 576 507 434


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Inkakliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 137 psl.
  3. Inkakliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 643 psl.
  4. Inkakliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 55 psl.