Inkaklių Lurdo Marijos koplyčia

Koordinatės: 55°28′48″š. pl. 21°34′17″r. ilg. / 55.479926°š. pl. 21.571267°r. ilg. / 55.479926; 21.571267
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Inkaklių koplyčia)

55°28′48″š. pl. 21°34′17″r. ilg. / 55.479926°š. pl. 21.571267°r. ilg. / 55.479926; 21.571267

Inkaklių Lurdo Marijos koplyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilutės
Savivaldybė Šilutės rajonas
Gyvenvietė Inkakliai
Adresas Koplyčios g. 6
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1923 m.

Inkaklių Lurdo Marijos koplyčia[1] - veikianti katalikų koplyčia, esanti Šilutės rajono savivaldybėje, Švėkšnos seniūnijoje, Inkaklių kaime. Koplyčia stovi vakariniame kaimo pakraštyje, prie kelio  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos , pusiaukelėje tarp Švėkšnos ir Saugų.

Koplyčią aptarnauja Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas.[1]

Angelų skulptūros virš koplyčios
Šoninėje sienoje - arkinis langas su vitražu

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Inkaklių gyventojų XX a. pradžioje liudytus Švč. Mergelės Marijos apsireiškimus, 1914 m. kalvos papėdėje prie trykštančio šaltinėlio buvo pastatyta lurdo grota. Ji tapo gera vieta populiarioms gegužinėms pamaldoms rengti.

Prelato Juliaus Maciejausko rūpesčiu, 1923 m. Inkakliuose prie lurdo pastatyta ir pašventinta koplyčia. Enciklopedininkas Bronius Kviklys mini, kad prelatas J. Maciejauskas buvo davęs įžadą pastatyti Inkakliuose koplyčią-bažnytėlę, jeigu Pirmojo pasaulinio karo metu Švėkšna išliktų nesunaikinta. Kadangi miestelis išliko, jis įžadą tęsėjo ir virš lurdo grotos ant kalnelio, kur buvo miškas, klebono ir Inkaklių gyventojų pastangomis buvo pastatyta koplyčia.[2]

Iki sovietmečio lurde vykdavo gegužinės pamaldos, skirtos Švč. Marijai Mergelei pagarbinti. Į pamaldas būdavo kviečiama skambinant varpu, pakabintu koplyčioje. Kasmet liepos 2 d. (arba pirmąjį sekmadienį po šios datos) vyko Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Visų šventųjų dieną koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o po Mišių būdavo vedama procesija po kapines ir prie grotos pasimelsti už mirusius.

1933 m. Švėkšnoje vyko eucharistinis kongresas ir jo metu iš Švėkšnos į Inkaklių lurdą visą kelią ėjo procesija. Pasak etnologės Veronikos Lileikienės, Inkakliuose prie lurdo vykęs eucharistinis kongresas yra vienintelis visoje Lietuvoje.[2]

Po Antrojo pasaulinio karo koplyčioje pamaldos nebevyko, žmonės prie lurdo nebesiburdavo. Bet žmonės slapčia, radę tinkamą progą, nueidavo sutvarkyti lurdo aplinkos.

Prasidėjus atgimimui, 1989 m. kunigo Petro Stuko rūpesčiu padedant vietos gyventojams, buvo sutvarkyta lurdo grota ir koplyčia: iškirsti krūmokšniai, grotoje įvestas apšvietimas, išbetonuoti koplyčios link vedantys laiptai, atkurtos koplyčios fasado skulptūros, vietoj medinio tiltuko pastatytas metalinis. 1989 metų liepos 2 d. vyko koplyčios ir lurdo grotos atšventinimo iškilmės. Ta proga iš Švėkšnos bažnyčios ėjo procesija į Inkaklius. Nuo tada vėl pradėta kasmet švęsti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus, atgijo gegužinės pamaldos. Nuo 1997 m. Inkakliuose, po atlaidų, pradėta švęsti ir kaimo šventę.[2]

Koplyčios priekinį fasadą puošia laiptuotas frontonas ir dvi angelų skulptūros. Virš jų iškyla masyvus cementinis kryžius. Sudėti vitražiniai arkinės formos langai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]