Implantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ant kateterio užmautas Amplatzer tipo implantas, skirtas širdies skilvelių pertvaros defektui užtaisyti
Silikono geliu užpildyti krūčių implantai
Kairysis kochlearinis implantas

Implantas – medicininis įtaisas, kuris įauginamas į žmogaus organizmą, kad jame pakeistų neveikiantį ar sustiprintų silpnai veikiantį organą ar audinį arba kad atliktų funkciją, kurios žmogaus organizmas išvis neturi.

Implantų skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal energijos šaltinį:

  • aktyvieji implantai – naudoja elektros energijos (pvz., galvaninį elementą) ar kitokį energijos šaltinį. galvojama, kad ateityje bus sukurti implantai, kurie kaip energijos šaltinį (degalus) naudos kūno maisto medžiagas (pvz., gliukozę).
  • pasyvieji implantai – neturi energijos šaltinio.

Pagal veikimo būdą:

  • Mechaniniai – veika grynai mechaniškai:
    • nejudrūs – kurie formos nekeičia. Pvz., kaulą sutvirtinanti plokštelė, danties implantas.
    • judrūs – kurie veikdami keičia savo formą. Pvz., dirbtinis sąnaris, dirbtinis širdies vožtuvas
  • Elektroniniai – veikia naudodami savo elektroninę sistemą. Pvz., dirbtiniai širdies ritmo vedliai.
  • Farmaciniai – į organizmo vidų išskiria vaistinius preparatus. Gali būti tiek elektroniniai, tiek suplanuoto lėto tirpimo implantai.

Pagal pastovumą:

  • Laikinieji išimami – po kurio laiko numatyta juos išimti atliekant chirurginę operaciją.
  • Rezorbuojami – implantai, kurie po kurio laiko ištirpsta ir išnyksta, atlikę savo funkciją. Arba perauga ląstelėmis, yra pertvarkomi ir virsta biologiniu dariniu, o pradinis implantas rezorbuojasi.
  • Nuolatiniai – numatyta, kad implantas liks kūne ir veiks visą gyvenimą.

Implantų įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • dantų implantai – į žandikaulį auginami implantai, pakeičiantys visą dantį.
  • kochleariniai implantai – į vidinę ausį implantuojami įtaisai, atstatantys prarastą klausą.
  • dirbtiniai sąnariai – pakeičia neatstatomai pažeistą sąnarį, pvz., šlaunies.
  • aortos stentai – pakeičia pažeistą aortos dalį.
  • dirbtinis lęšiukas – pakeičia pažeistą akies lęšiuką
  • kontracepciniai implantai – po oda įsiuvamos tabletės, iš kurių į kraują nuolatos lėtai išsiskiria kontracepcinė medžiaga.
  • krūtų implantai – silikoniniai ar kitokie implantai, didinantys krūtis ir/ar keičiantys jų formą

Implantų medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Implanto paviršius liečiasi su audiniais, todėl turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios:

  • nėra nuodingos,
  • nesukelia alerginių reakcijų,
  • chemiškai neyra organizme,
  • mechaniškai neyra organizme, nes atitrūkusios dalelės gali pažeisti kitų organų veikimą (pvz., sukelti emboliją).

Implantai gaminami iš titano, silikono, apatito ir kitų medžiagų.

Implantavimo komplikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galimos implantavimo komplikacijos:

  • Į kaulą turintis įaugti implantas neįauga
  • Implantas ar jo dalis lūžta ar skyla
  • Prasideda uždegimas apie implantą (periimplantitas), kuris gali sukelti gretimo kaulinio audinio irimą
  • Implanto deformacija