Galvaninis elementas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galvaninis elementas

Galvaninis elementas – įrenginys, cheminę energiją paverčiantis nuolatine elektros srove.

Alesandras Volta pirmasis parodė, kad tarp skirtingų metalų, įleistų į tam tikrus skysčius (elektrolitus), atsiranda potencialų skirtumas ir taip, panaudojant cheminę energiją, galima gauti nuolatinę srovę. Šis įrenginys dažnai vadinamas tiesiog elementu. Potencialų skirtumas (sukeltas elemento cheminių kitimų) vadinamas elektrovara, o jos dydis priklauso nuo naudojamų metalų. Keletas sujungtų kartu tokių elementų sudaro bateriją.

Pirminis elementas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai bet koks baigtinį laiką tarnaujantis elementas. Jame esančios medžiagos laipsniškai sunaudojamos ir negali būti lengvai atnaujinamos. Pirminiai elementai dar sąlyginai skirstomi:

Antrinis elementas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis taip pat žinomas kaip akumuliatorius. Šį elementą galima įkrauti prijungus prie kito elektros šaltinio. Akumuliatoriai būna dviejų rūšių:

Norminis elementas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norminis, arba etaloninis, elementas – tai toks elementas, kuris sukuria tiksliai žinomą ir pastovią elektrovarą. Jis naudojamas laboratorijose eksperimentams.


Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame Vikipedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.