Apatitas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Apatitas | |
|---|---|
 | |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas |
| Cheminė formulė | Ca3(PO4)3(F,Cl, OH) |
| Skiriamieji bruožai | |
| Spalva | Dažniausiai žalias, rečiau bespalvis, geltonas, mėlynas ar violetinis. |
| Kristalinė sudėtis | plokščia, prizminiai kristalai, masyvūs, kompaktiškas ar grūdeliai. |
| Kristalinė gardelė | heksagoninė |
| Įskilimai | Menki |
| Lūžimai | Panašūs į kriauklės |
| Moso skalė kietumas | 5 |
| Blizgesys | Nuo stikliško iki pajuodavusio |
| Lūžio rodiklis | 1,632-1,646. Tikslumas .002-.004 |
| Pleochroizmas | Nėra |
| Dryžiai | Balti |
| Specifinis tankis | 3,17-3,23 |
Apatitai – fosfatų mineralų grupė, kuriai priklauso hidroksilapatitas, fluorapatitas, ir chlorapatitas. Mineralai pasižymi didele OH-, F-, ar Cl - jonų koncentracija kristalinėje gardelėje. Trijų dažniausiai pasitaikančių atmainų formulė yra Ca3(PO4)3(F, Cl, OH).
Skilimo kelias apatite paprastai naudojamas apskaičiuoti nuosėdų šiluminį kitimą vandens telkiniuose.
Taikymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apatitas – vienas iš nedaugelio mineralų, kuris yra gaminamas ir naudojamas biologinėse sistemose. Hidroksilapatitas yra pagrindinis dantų emalio komponentas ir viena iš pagrindinių kaulo sudedamųjų medžiagų. Fluorapatitas yra šiek tiek kietesnis už hidroksilapatitą, taigi fluoruotas vanduo, kuris gali pakeisti dantų emalyje hidroksilo jonus į fluorido jonus, šiek tiek stiprina mūsų dantis.