Ietinis spyglainis
| Polystichum lonchitis |
|---|
 Ietinis spyglainis (Polystichum lonchitis) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Polystichum lonchitis (L.) Roth |
Ietinis spyglainis (Polystichum lonchitis) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas. Rūšis reta visame pasaulyje. Bendrai paplitęs šiaurės pusrutulyje nuo Eurazijos iki Aliaskos ir Grenlandijos, Šiaurės Amerikos centrinėse kalnuotose vietovėse. Subokeaninė rūšis, prieraiši prie žemynų vakarinių pakraščių.
Kaimyninėse Rytų Baltijos regiono šalyse Estijoje bei Latvijoje ir Lenkijoje ši rūšis konstatuota, tačiau yra labai reta. Latvijoje rasta tik 1987 m., Lietuvoje – 2001 m. Reta rytinėje Švedijoje, Suomijoje, Danijoje. Įrašyta į Raudonąją knygą Estijoje, keliose Rusijos šiaurinėse srityse. Vidurio Europoje spyglainis dažnai aptinkamas tik kalnuose (paprastai nuo 900 m iki 2100 m virš jūros lygio), lygumose labai retas.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ietinis spyglainis yra šviesamėgis arba pusiau ūksminis, kalkiamėgis augalas. Auga tarp vandeniui laidžių, mažai smulkžemio turinčių, humusingų, dažniausiai kalkingų ar kitų šarmingų, gausiai apsningamų stambių uolienų nuolaužų. Aptinkamas nuobirynų, miškų ir krūmų žolynuose bei uolų plyšiuose. Gali įsikurti ir antrinėse augavietėse mūrų plyšiuose. Kartais auginamas kaip dekoratyvinis augalas.
Augalo šakniastiebis padengtas suskaidytais žvynais. Lapai 10–50(65) cm ilgio ir 26 cm pločio, labai tvirti, odiški, žiemojantys. Lapkotis 27 cm ilgio. Sporas barsto birželio–rugsëjo mėn.
Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labanoro regioninio parko teritorijoje 2001 m. rastas Polystichum lonchitis (L.) Roth – nauja Lietuvos florai sporinių induočių (Pteridophyta) rūšis, iki tol neminėta literatūros šaltiniuose apie Lietuvos induočių florą.[1] Aptiktas Labanoro girininkijos 143 kvartale, 2 sklype, Aukštasalės kaime (Švenčionių raj.). Kaimo gyventojai tradiciškai pamiškės kalvos šlaite iškasa duobes bulvėms laikyti. Vienoje iš tokių seniai apleistų ir visiškai užžėlusių duobių rastas vienas šio spyglainio klonas, 20 lapų su sporangėmis (10 iš jų – parudavę pernykščiai lapai). Kartu su spyglainiu duobėje rastas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas retas kalkiamėgis žirnialapis vikis. Čia aptikto spyglainio lapų rodikliai iš esmės nesiskiria nuo Šiaurės ir Vidurio Europoje aptiktų augalų. Lapų pavyzdžiai saugomi Vilniaus universiteto herbariume.
Stebint populiacijos būklę ir, jei nuolatos čia augs, įtrauktinas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ www.botanika.lt/lituanica/botlitsuppl4(11_18).pdf
