Gleivinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gleivinė (lot. mucosa) – epitelinė danga, dengianti daugelio endoderminių organų paviršių ir dalyvaujantis medžiagų sekrecijoje ir absorbcijoje. Gleivinė dengia ir kūno ertmes, atsiveriančias į išorę, kur gleivinė pereina į odą (šnervės, lūpos, ausys, išoriniai lytiniai organai, išangė. Daugelis gleivinių turi liaukinių ląstelių, gaminančių gleives – tirštą, lipnų skystį. Lotyniškas pavadinimas mucosa kilęs iš lot. mucus 'gleivės'.

Gleivinė dengia kvėpavimo trakto paviršius, varpos galvutę ir apyvarpę iš vidaus vyro organizme ir varputės galvutę bei varputės apyvarpę iš vidaus.

Gleivinę sudaro epitelis, po kuriuo guli jungiamojo audinio sluoksnis (lot. lamina propria) ir lygiųjų raumenų sluoksnis (lot. lamina muscularis). Po raumenų sluoksneliu paprastai glūdi puriojo jungiamojo audinio sluoksnis (lot. tela submucosa).