Danijos žydai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Danijos žydai – Danijos žydų bendruomenė. Pirmieji žydai Danijoje įsikūrė 1623 m., kai juos iš Amsterdamo pakvietė karalius Kristianas IV. Šio kvietimo priežastis buvo siekis vystyti ekonomiką.

Šiuo metu žydų bendruomenė yra nedidelė Danijos visuomenės dalis. Žydų bendruomenės narių skaičius didžiausias buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Holokausto metu Danijos pasipriešinimo judėjimas siekė evakuoti ir išgelbėti savo šalies žydus. Apie 8000 žydų ir jų šeimų buvo perkelti jūra į neutralią Švediją. Taip buvo išgelbėti beveik visi Danijos žydai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžių Danijos mene randami smailias skrybeles nešiojančių žydų atvaizdai. Žydai tuo metu Danijoje negyveno, po Reformacijos 1536 metais Danijoje buvo uždrausta gyventi žydams ir katalikams.[1]

1622 m. žydai apsigyveno Danijoje karaliaus Kristiano IV kvietimu. Kristianas nusiuntė kvietimą Amsterdamo ir Hambugo žydams sefardams siūlydamas apsigyventi neseniai įkurtame Gliukštato mieste prie Elbės (dabartinėje Šlėzvigo Holšteino žemėje).

Pirmasis žydas, kuriam leista apsigyventi Danijos karalystėje, buvo pirklys Albert Dionis Mint. Jam buvo pavesta įsteigti pinigų kalyklą, kurioje kaldinti deningai, delerai ir dukatai. Po kurio laiko karalius leido į šalį įvažiuoti ir kitiems žydams.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

1628 metais žydų statusas pasikeitė. Albert Dionis įgijo ypatingą statusą Danijos karališkame teisme, nes davė kreditus ambicingiems projektams. Gabriel Gomez, kuris taip pat įgijo šį ypatingą statusą įtikino Frederiką III leisti sephardi žydams (kilusiems iš artimųjų rytų ir šiaurės Afrikos) gyventi Danijoje ir užsiimti prekyba. Nors buvo leista sefardi žydams apsigyventi Danijoje, keletas aškenazių (Europos, rytų Europos žydų) gavo laiškus saugiam perėjimui ir apsigyveno Danijos karalystės teritorijoje.


Nuolatinių bendruomenių steigimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varginantis Trisdešimties metų karas sukėlė fiskalinę Danijos karūnos krizę. Frederikas III paskelbė absoliutinę monarchiją Danijoje. Tam, kad pagerintų prekybą šalyje Danijos karalius skatino žydų imigraciją. Pirmoji žydų bendruomenė buvo įkurta 1682 metais naujai įkurtame Fredericia mieste ir 1684 metais pirmoji aškenazių bendruomenė buvo įkurta Kopenhagoje.

1780 metais Danijoje buvo apie 1,600 žydų ir visi turėjo specialų leidimą gyventi, garantuotą remiantis asmeninio turto dydžiu. Žydai turėjo taikstytis su ekonomine, socialine ir religine diskriminacija. 1782 metais žydai buvo priversti dalyvauti liuteronų pamaldose, tačiau nebuvo verčiami gyventi getuose ir turėjo reikšmingą savivaldos laipnį.

Integracija į Danijos gyvenimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žydų švietimas pasiekė Daniją aštuoniolikto amžiaus pabaigoje, Danijos karalius įteisino keletą reformų siekiant palengvinti žydų integraciją į Danijos visuomenę. Žydams buvo leista būti gildijų nariais, mokytis universitetuose, pirkti nekilnojamąjį turtą ir steigti mokyklas.

Napoleono karai ir pragaištingas Danijos-Didžiosios Britanijos karas (1807–1814) sukėlė Danijos žydų emancipaciją, o Norvegijoje įvykiai privedė prie konstitucinių draudimų žydams būti Norvegijos teritorijoje. Nors ir situacija Danijoje buvo geresnė, tačiau vis dėlto 1819 metais Danijoje buvo keletas sunkių antisemitinių riaušių, kurios truko keletą mėnesių, tačiau be jokių žinomų mirtie atvejų.

Tačiau iš kitos pusės devyniolikto amžiaus pradžioje žydų bendruomenė Danijoje klestėjo. Architektas G. F. Hetsch suprojektavo Didžiąją Kopenhagos sinagogą. Talentingi žydų menininkai (nevisada siejantys save su judaizmu) tapo gerai žinomi ir iškilo. Mendel Levin Nathanson meno aukotojas ir editorius, Meir Aron Goldschmidt rašytojas, Edvard Brandes Politiken laikraščio įkūrėjas, Georg Brandes literatūros kritikas, turėjas didžiulę įtaką Norvegijos dramaturgui Henrik Ibsen.

Augimas ir 20-ojo amžiaus krizės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir daugelyje kitų visuomenių, auganti integracija padidino žydų asimilaciją su kitomis tautomis. Mišrių santuokų skaičius išaugo. Dvidešimto amžiaus pradžioje dėl Kishinev pogromo 1903 m., Rusijos-Japonijos karo 1904 m. ir keleto Rusijos revoliucijų 3,000 žydų pabėgėlių atvyko į Daniją.

Nauji atvykėliai pakeitė Danijos žydų bendruomenės veidą. Atvykę žydai dažniausiai buvo socialistai bundistai ir nereligingi. Jie įsteigė jidiš teatrą ir keletą jidiškų laikraščių. Laikraščiai buvo trumpalaikiai. 1920 metų pradžioje Danijos valdžia uždarė duris ir visas galimybes tolimesniai žydų imigracijai į Daniją.

Nacizmo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 metų balandžio mėnesį Christian X planavo atvykti į centrinę sinagogą Kopenhagoje švęsti savo šimtmečio jubiliejaus. 1933 metų sausio mėnesį Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje ir dėl šios priežasties bendruomenės lyderiai parekomendavo karaliui atidėti vizitą. Tačiau karalius primygtinai reikalavo neatidėti vizito ir tapo pirmu šiaurės monarchu, kuris apsilankė sinagogoje. Apie Christian X yra paplitusi legenda, kuri pasakoja, kad karalius nacių okupacijos metu nešiojo Dovydo žvaigždę kaip solidarumo su Danijos žydais ženklą. Tai pat yra manoma, kad ši legenda nėra tikra, nes Danijos žydai nebuvo verčiami nešioti Dovydo žvaigždės. Tačiau legenda yra greičausiai kilusi iš 1942 m. britų protokolo, kuris teigė, kad karaliu grąsino nešioti Dovydo žvaigždę jei tai bus verčiami daryti Danijos žydai.[2] Holokausto metu karalius Christian X finansavo Danijos žydų pervežimą į Švediją, kuri buvo neutrali šalis antrojo pasaulinio karo metu, ir kur Danijos žydai galėtų būti saugūs ir nepersekiojami nacių.[3]

Antrojo pasaulinio karo metu Danijos visuomenė ir jos žydų bendruomenė buvo nuolatinėje įtampoje. Danai stengėsi užtikrinti šalies nepriklausomybę ir neutralumą nuo kaimyninės nacistinės Vokietijos. 1940 m. balandžio 9 dieną po operacijos Weserübung Danija buvo okupuota nacistinės Vokietijos.

Situacija tapo labai pavojinga 1943 m. kada Werner Best Vokietijos įgaliotinis Danijoje įsakė arestuoti ir deportuoti visus Danijos žydus. Tai buvo suplanuota splalio 1 dienai, kuri tais metais sutapo su Rosh Hashana žydų naujųjų metų švente. Tačiau žydų bendruomenė gavo iš Danijos valdžios išankstinį pranešimą dėl arestų ir deportacijos datos ir dėl šios priežasties tik 202 žydai buvo arestuoti. 7,550 žydų pabėgo į Švediją keltais per Øresund sąsiaurį. 500 žydų buvo deportuoti į Theresienstadt koncentracijos stovyklą.[4] Danijos valdžios istitucijos stengėsi užtarti ir padėti Danijos žydams ir danams įkalintiems nacių valdžios. Danijos valdžia siūsdavo maisto siuntinius įkalintiems Danijos piliečiams.

Iš 500 deportuotų žydų apie 50 žuvo deportacijos metu. Likę žydai buvo šgelbėti ir sugrąžinti į Daniją. Danai žydų gelbėjimą laikė patrijotine pareiga prieš nacių okupaciją. Labai daug danų saugojo savo kaimynų žydų namus ir turtą kol žydai sugrįš.

Pokario laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak Finn Schwarz, Mosaisk Troessamfund prezidento, Danijoje šiais laikais gyvena apie 1900 žydų. Nuo 1997 Danijos žydų populiacija labia sumažėjo, tai siejama su augančiu antisemitizmo insidentų skaičiumi Danijoje.[5] Tačiau danų profesoriaus Peter Nannestad tyrimas parodė, kad dauguma antisemitizmo aktų yra vykdomi ne etninių danų, bet kitų mažumų gyvenančių Danijoje. Jis taip pat teigia, kad antisemitizmas nėra didelė problema danų visuomenėje.[6] Prie žydų populiacijos sumažėjimo taip pat prisidėjo Danijos sekuliarizmo (pasaulietiškumo) augimas pastaraisiais metais. Todėl žydai ir kitos mažumų grupės su stipriu religiniu paveldu ir tradicijomis susiduria su sunkumais adaptuodamiesi į sekuliarią Danijos visuomenę. Teigiama, kad žydai, kurie nėra ortodoksai, nesusiduria su didelėmis problemomis ir jaučiasi Danijoje kaip namuose. Dar viena jautri tema Danijos žydams yra ganėtinai stiprus palestiniečių palaikymas, todėl Danijos žydų palaikymas Izraelio atžvilgiu kuomet vyksta kariniai veiksmai gali sukusti įtampą. Iš 5.5 milijonų Danijos gyventojų apytiksliai nuo 7,000 iki 9,000 žmonių save laiko žydais. Beveik visi Danijos žydai yra integruoti į Danijos visuomenę.

Danijos visuomenė yra saugi ir draugiška jos žydams. Šių dienų Danijoje yra trys veikiančios sinagogos, visos Kopenhagoje. Didžiausioji sinagoga Krystalgade yra moderni ortodoksinė-konservatyvinė bendruomenė ir laikosi tradicinės liturgijos, apeigų. Machsike Hadas yra ortodoksinė sinagoga ir Chabad bendruomenė taip pat turi savo atstovus Kopenhagoje. Shir Hatzafon yra reformistinė žydų sinagoga ir bendruomenė Danijoje.

2012 metų duomenimis Danijoje gyveno daugiau kaip 250,000 musulmonų imigrantų.[7][8][9][10][11][12] 2013 metų spalio mėnesį buvo reportuotas augantis antisemitizmas Kopenhagoje. Apie augantį antisemitizmą liudijo septyni žydų berniukai 2013 m. sausį. Liudijimai atskleidė fizines ir žodines atakas prieš žydus. Dažniausiais šie išpuoliai buvo atliekami musulmonų imigrantų.[13]

Šiuolaikinis antisemitizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AKVAH (antisemitizmo įvykių sekimo, kartografavimo ir žinių dalijimosi skyrius) 2014 m. Vasario mėnesį paskelbė savo ataskaitą apie antisemitinius įvykius Danijoje 2013 metais. Ataiskaita nurodė 43 antisemitinius incidentus kilusius Danijoje metų eigoje. Incidentai įtraukia puolimą, grasinimus, fizinį priekabiavimą ir smurtą, vandalizmą ir antisemitinius pasisakymus. Ataiskaita konstatuoja, kad antismitizmo lygis palyginus su ankstesniais metais nepasikeitė.[14] 2014 metais Izraelio ir Gazos konflikto metu žydų bendruomenė Danijoje sulaukė išaugusio grasinančių žinučių ir antisemitinių įžeidimų skaičiaus.[15]

2014 m. “Carolineskolen”- žydų mokyklos, darželio ir vaikų lopšelio kompleksas buvo nusiaubtas ir tapo vandalizmo taikiniu, buvo išdaužyti langai, ant sienų išpiešti antisemitiniai grafiti. Grafiti skelbė politinius pasisakymus susijusius su Izraelio ir Hamas (teroristinės organizacijos) Gazoje konfliktu. Prieš šį įvykį mokyklos vadovai parekomendavo tėvams neleisti vaikams nešioti žydiškų simbolių viešose vietose tam, kad būtų išvengta antisemitinių konfliktų ir priekabiavimo, kuris taip išaugo paskutiniu metu Danijoje.[16] Žydų bendruomenė Danijoje reportavo apie 29 incidentus susijusius su konfliktu Gazoje.[17]

2014 m. rugsėjo mėnesį imamas Mohamad Al-Khaled Samha filmuotoje paskaitoje mečetėje pareiškė, kad žydai yra bezdžionių ir kiaulių palikuonys.[18] Mečetė yra vadovaujama (Islamic Society in Denmark) Islamo asociacijos Danijoje pastangomis. 2014 m. liepą Al-Khaled pareiškė “Oh Allah, destroy the Zionist Jews. They are no challenge for you. Count them and kill them to the very last one. Don’t spare a single one of them.” (“O Dieve, sunaikink žydus sionistus. Jie tau ne iššūkis. Suskaičiuok juos visus ir sunaikink iki paskutinio. Nepraleisk nei vieno.”).[19]

2015 m. vasario mėn. prie pagrindinės sinagogos Kopenjagoje ivyko šaudymas. Vienas žydų tautybės vyras saugantis sinagogą buvo nušautas ir du policininkai buvo sužeisti.[20] Ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt atidavė pagarbą žuvusiam ir sužeistiesiems šiame įvykyje, padėjo gėles prie sinagogos ir pareiškė “Mūsų mintys šiandien yra su visa žydų bendruomene. Žydai yra stipri Danijos visuomenės dalis. Ir mes darysime viską tam, kad apsaugotume žydų bendruomenę mūsų šalyje.”[21][22] Rabinas Jair Melchior pareiškė: “Teroras yra ne priežastis tam, kad Danijos žydai vyktų gyventi į Izraelį. Su Dievo pagalba, jei viskas susiklostys gerai, policija atliks savo pereigą, bet mūsų gyvenimas turi tęstis ir turime grįžti į rutiną. Terorizmas siekia pakeisti mūsų gyvenimus ir mes to neleisime. Mes praradome brangų bendruomenės narį, bet dabar mes turime tęsti tai ką jis darė, padėti tęsti normalų ir saugų žydų gyvenimą Danijoje. Tai yra realus ir tinkamas atsakas į šį žiaurų ir bailų teroro aktą.“[23] Po dviejų mėnesių vietinėjė košerinio maisto parduotuvėje buvo išdaužtas langas ir ant sienos išpieštas antisemitinis grafiti.[24]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1][neveikianti nuoroda]
  2. „Islandsk forsker: Christian X red aldrig med jøde-armbind“. www.b.dk. 1 July 2001. Nuoroda tikrinta 15 February 2015. 
  3. „Christian X gav penge til jødetransporter“. www.b.dk. 13 August 2013. Nuoroda tikrinta 15 February 2015. 
  4. Lidegaard, Bo. „Guarding Denmark’s Jewish Heritage. „ The New York Times. 26 February 2015. 26 February 2015.
  5. „The number of Jews in Denmark has dropped, partly because of antisemitism“. CFCA. Nuoroda tikrinta 28 November 2013. 
  6. Nannestad, Peter (2009). “Frø af ugræs? Antijødiske holdninger i fem ikke-vestlige indvandrergrupper i Danmark”, Danmark og de fremmede: Om mødet med den arabisk-muslimske verden. Systime Academic, 43–62. ISBN 978-87-7675-816-5.
  7. “Hiding Judaism in Copenhagen – In Denmark, known for its historic tolerance, Jews are now threatened and told to remove their ‘Jewish hats’„ By Michael C. Moynihan, Tablet Magazine, March 28, 2013
  8. “Denmark: Jews warned not to wear religious symbols – Amid rising anti-Israel sentiment, Israeli envoy warns Jews in Copenhagen to keep low profile; in Spain, embassy fights back against boycott„ by Itamar Eichner, YNET News, December 13, 2012
  9. “Jews advised to keep faith symbols hidden„, Copenhagen Post, December 13, 2012
  10. “Danes alarmed by rising anti-Semitism – Rise in physical, verbal assaults in Denmark is in line with claims by Jewish communities that anti-Semitism is on the rise throughout Europe. Local Jews urge authorities to take action“, YNET News, March 3, 2013
  11. The Coordinating Forum for Countering Anti-Semitism: „Alarm over rising antisemitism in Denmark“ January 3, 2013
  12. „Great café life, but hate stirs under the surface in Copenhagen“ By Liam Hoare, Jewish Chronicle, February 15, 2013
  13. Bawer, Bruce. "Anti-Semitism in Copenhagen", FrontPage Magazine, October 1, 2013. Nuoroda tikrinta 18 January 2014.
  14. „Report on antisemitic incidents in Denmark 2013“. AKVAH. The Jewish Community in Denmark. Nuoroda tikrinta 31 March 2014. 
  15. "Gaza conflict reaches Denmark's Jews", The Local Denmark news in English, July 29, 2014. Nuoroda tikrinta 30 July 2014.
  16. „Skoleleder på jødisk skole: Det er grotesk“. Nyhederne.tv2.dk. Nuoroda tikrinta 15 February 2015. 
  17. „Antisemitism during Protective Edge“. CFCA. Nuoroda tikrinta 27 January 2015. 
  18. "Danish imam calls Jews 'apes and pigs' in video", The Local, 14 October 2014. Nuoroda tikrinta 27 October 2014.
  19. http://www.thelocal.dk/20140722/video-danish-imam-calls-for-death-to-jews, VIDEO: Danish imam calls for death to Jews, 22 July 2014
  20. "Skudoffer ved københavnsk synagoge var en ung jøde", DR Nyheder, Danmarks Radio (DR), 2015-02-15. Nuoroda tikrinta 15 February 2015.
  21. „Danish Prime Minister visits synagogue in Copenhagen after shootings“. The Telegraph. 15 Feb 2015. 
  22. „Danish Police Kill Suspected Gunmen in Copenhagen Attacks“. Voice of America. 15 Feb 2015. 
  23. Nadia Khomami (16 Feb 2015). „European Jewish Association calls for increased protection of institutions“. The Guardian. 
  24. "Jewish Store in Copenhagen Targeted in Anti-Semitic Attack", Sputnik, 2015-04-09. Nuoroda tikrinta 29 April 2015.