Nerikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nerikas (het. Nerikka [1]) – bronzos amžiaus miestas, buvęs šiauriau hetitų sostinių Hatušo ir Šapinuvos. Hetitai šį miestą laikė šventu audrų dievo, kuris buvo saulės deivės Vurušemu (jos šventas miestas buvo Arina) sūnus. Oro dievas siejamas su Zaliyanu kalnu netoli Neriko, jis buvo laikomas atsakingu už miesto aprūpinimą lietumi.

Neriką įkūrė žmonės, kalbėję hatų kalba ir miestą vadinę Narak[2], tai užfiksuota Hatušo archyve, lentelėje CTH 737 su hatų užkeikimu. Valdant Hatušiliui I Neriką užėmė hetitai. Jie išlaikė pavasario šventę Purulį, skirtą audrų dievo garbei. Šventės metu būdavo deklamuojamas mitas apie drakono Ilujankos nukovimą.

Valdant Hantiliui I Nerikas buvo sugriautas, tad hetitai Purulio šventę perkėlė į Hatušą. Valdant Tudhalijui I Neriko teritoriją užėmė barbarai kaškai.

Valdant Muvataliui II jo brolis Hatušilis III, paskirtas valdytoju, atsiėmė Neriką ir atstatė jį tapdamas jame Aukščiausiuoju žyniu. Hatušilis savo pirmąjį sūnų pavadino Nerikkaili. Muvatalio II sūnus Muršilis III, tapęs karaliumi, po 7 metų Nerike paskyrė kitą valdytoją, tada Hatušilis III sukilo ir pats tapo karaliumi.

Nerikas istoriniuose šaltiniuose nebeminimas po Hetitų karalystės žlugimo apie 1200 m. pr. m. e.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. "Nerik(ka)." Reallexikon der Assyriologie.
  2. "Nerik(ka)." Reallexikon der Assyriologie.