Pereiti prie turinio

Nuosavybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nuosavybė – fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo (plačiau žr. daiktinė teisė).

Nuosavybė pagal jos subjektą gali būti:

  • asmeninė, bendroji arba kolektyvinė (pvz., pirmykštėje bendruomenėje visi daiktai visiškai ar iš dalies buvo bendri),
  • privačioji, viešoji, valstybinė.

Nuosavybė gali ir neturėti subjekto; tokiu atveju įgijimo teisę nustato teisės normos, o jei jų nėra – kitos socialinės normos kaip papročiai, tradicijos ir kt.

Pagal materializacijos formas – materiali arba nemateriali (žr. intelektinė nuosavybė).

Atsiradimo momentas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuosavybės teisė atsiranda:

  • pirmojo radusio teisė (radus lobį, dalis priklauso valstybei, radus daiktą, nuosavybė pereina radėjui, jei per įstatymų nustatytą laiką neatsiranda savininkas);
  • pagal valdymo senaties terminą (privalomi registruoti ir registruoti daiktai nepereina į nuosavybę pagal senaties terminą, privalomi registruoti, bet neregistruoti daiktai pereina jais besinaudojančių asmenų nuosavybėn per įstatymų nustatytą laiką, neprivalomi registruoti daiktai pereina naudojančiųjų nuosavybėn per įstatymų nustatytą laiką);
  • paties savininko pagaminti daiktai iš savo ar niekieno medžiagų;
  • iškeisti ar nupirkti daiktai;
  • padovanoti ar paveldėti daiktai.

Nuosavybės objektas – daiktai, kitas turtas; istorijoje anksčiau nuosavybės objektu buvo pripažįstamas ir žmogus (žr. straipsnius vergovė, baudžiava).

Nuosavybės teisinį režimą nustato teisės normos. Kai kurių nuosavybės teisės objektų civilinė apyvarta yra ribojama. Pavyzdžiui, gali būti draudžiama įsigyti vienus ar kitus daiktus (ginklus, narkotikus).

Nuosavybės teisės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Nuosavybės teisės.

Nuosavybės teisės yra valdymas, naudojimas ir disponavimas.