Vakarų Čalukjų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karnatakos istorija
Karnatakos priešistorė
Satavahanai
Kadambai, Gangai, Alupai
Čalukjų dinastija
Raštrakutų dinastija
Vakarų Čalukjų dinastija
Pietų Kalačuriai
Hoišalos imperija
Dekano sultonatai, Vidžajanagaros imperija
Maisoras
Karnataka

Vakarų Čalukjų dinastija (Kanadų kalba: ಪಶ್ಚಿಮ ಚಾಲುಕ್ಯ) – kanadų kilmės Karnatakos dinastija Pietų Azijoje, valdžiusi 973–1189 m. Didžiausio klestėjimo laikais ji kontroliavo ir Maharaštrą bei vakarinęAndhrą, sukurdama Vakarų Čalukjų imperiją.

Ši dinastija Karnatakoje atgimė po 200 metų Raštrakutų dinastijos valdymo. Jų pirmtakai, žinomi kaip Badamio Čalukjai, Karnataką buvo valdę VI–VIII a.

Vakarų Čalukjų sostinė buvo Kaljanis, dėl to ši dinastija dar vadinama Kaljani Čalukjais.

Dinastija žlugo atsiskyrus jos valdomiems kraštams ir susikūrus trims atskiroms valstybėms: telugų srityse (Andhroje) susiformavo Kakatijų imperija, marathų srityse (Maharaštroje) prasidėjo Seuna dinastija, o etninėse kanadų srityse (Karnatakoje) susikūrė Hoišala imperija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Čalukjų teritorijos. Atskirai laikotarpiais jie kontroliavo didesnes teritorijas.

Silpstant centrinei Raštrakutų valdžiai, kadaise valdžiusios Čalukjų dinastijos atstovas Tailapa II sukilo, ir 973 m. užėmė imperijos sostinę Manjachetą. Sutramdžius maištaujančius kraštus, buvo atkurta centrinė valdžia.

Labai svarbios čalukjams buvo Andhros teritorijos, kurias senovėje valdė jų protėviai, ir kurių valdančioji dinastija buvo jiems giminingi Rytų Čalukjai. Silpstanti Rytų Čalukjų valstybė XI a. tapo nuožmios kovos tarp Vakarų čalukjų ir tamilų Čola imperijos objektu.

Somešvara II laikais 1042 sostine tapo Kaljanis. Jo sūnaus Vikramaditjos VI laikais buvo didžiausias valstybės suklestėjimas tiek kariniame, tiek kultūriniame lygmenyse.

Kultūros pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čalukjų imperijoje klestėjo vietinė kanadų kultūra, literatūra ir mokslas. Architektūroje paplito ypatingai dekoratyvus, pilnas ornamentų stilius.

Žlugimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Vikramaditjos mirties prasidėjo imperijos silpimas. 1149 m. rytuose atsiskyrė Andhra, kur susikūrė Kakatijų imperija. 1157-83 m. Bidžalos II valdomi Kalačuriai pietuose užėmė sostinę Kaljani ir laikinai atsiskyrė nuo Imperijos, tačiau vėl buvo prijungti Somešvaros IV laikais.

1189 m. imperija nustojo egzistuoti ir buvo padalinta tarp Hoišalų imperijos pietuose ir Deogiri karalystės šiaurėje.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tailapa II (957–997)
  • Satjašraja (997–1008)
  • Vikramaditja V (1008–1015)
  • Džayasimha II (1015–1042)
  • Somešvara I (1042–1068)
  • Somešvara II (1068–1076)
  • Vikramaditja VI (1076–1126)
  • Somešvara III (1126–1138)
  • Džagadhekamala II (1138–1151)
  • Tailapa III (1151–1164)
  • Džagadhekamala III (1163–1183)
  • Somešvara IV (1184–1200)



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.