Gryvos kalėjimas

Koordinatės: 55°46′0″ š. pl. 26°29′24″ r. ilg. / 55.76667°š. pl. 26.49000°r. ilg. / 55.76667; 26.49000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°46′0″ š. pl. 26°29′24″ r. ilg. / 55.76667°š. pl. 26.49000°r. ilg. / 55.76667; 26.49000

Schematiškas Daugpilio XX a. pab. planas. Gryvos kalėjimo teritorija – kairėje centre.

Gryvos kalėjimas (latv. Grīvas cietums) – uždaro tipo kalėjimas Latvijos Daugpilio mieste, kairiajame Dauguvos krante esančiame Gryvos rajone. Kali už sunkius nusikaltimus Latvijos Respublikoje nuteisti asmenys.

Dinaburgo tvirtovės Prieštiltis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas 1812 m. Prieštilčio gynėjams

1810 m. Rusijos caro įsakymu šiose vietose pradėta statyti didžiulė Dinaburgo tvirtovė. Kairiojo upės kranto kariniai įtvirtinimai, vadinami Prieštilčiu, privalėjo apsaugoti vienintelį įvažiavimą tiltu į tvirtovę. Iš Dinaburgo į Kauno tvirtovę numatyta tiesti žvyruotą vieškelį, kuris vėliau turėjo jungti Sankt Peterburgą su Varšuva. Iki Napoleono invazijos į Rusiją 1812 m. prie tilto suskubta užbaigti tik dalį inžinerinių statinių: du pusbastionius prie upės kranto ir du bastionus laukuose. Juos supo gilūs vandens grioviai ir pelkėti laukai. Išvijus prancūzų armiją iš šalies, tvirtovės statyba tęsėsi. Prieštilčio teritorijoje, tarp inžinerinių įtvirtinimų, iškilo didelis pasagos formos statinys – dabartinis kalėjimo pastatas. XIX a. septintame dešimtmetyje rytiniu pylimu nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio linijos atkarpa.

Kalėjimo storija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar nuo carinės Rusijos laikų Dinaburgo tvirtovėje buvo kalinami valdžiai priešiški asmenys. Antrojo pasaulinio karo metu Dauguvos kairiojo kranto Prieštilčio mūruose naciai įrengė žydų getą. 1961 m. įsteigtas dabartinis kalėjimas. Šiandien tai griežto režimo įstaiga, kalinių tarpe dėl savo originalios pastatų architektūros vadinama ir Akmenine gėlele (rus. Каменный цветок). Kitas liaudiškas pavadinimas – Trijukė (rus. Тройка) – byloja apie sugriežtintas kalinimo sąlygas (Trečio tipo režimas nuteistiesiems numato tik vienos valandos pasivaikščiojimą lauke). Vėliau, už gerą elgesį, galimas gyvenimo sąlygų palengvinimas.

Visos kameros kartu talpina apie tūkstantį kalinių. Nepaisant griežtos apsaugos, 1994 m. penkiolika nuteistųjų išlaužė sieną ir pabėgo iš Gryvos kalėjimo. Po kiek laiko visi buvo sugauti ir grąžinti į kameras. 2010 m. pavasarį patvinusi Dauguva iki kraštų pripildė apsauginius griovius ir grėsė užpilti kameras. Balandžio 8 d. vanduo pakilęs virš įprasto lygio net 7,70 m pamažu ėmė slūgti.

2008 m. Gryvos kalėjimas prijungtas prie Daugpilio kalėjimo (Baltosios gulbės) ir tapo jo filialu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]