Golasekos kultūra
Golasekos kultūra – vėlyvojo bronzos ir geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Golasekos vietovę (Lombardija, Italija).
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Golasekos kultūra nuo X a. pr. m. e. iki IV a. pr. m. e. pradžios, iki keltų atėjimo, buvo paplitusi Šiaurės ir Šiaurės vakarų Italijoje (Lombardija, Pjemontas).
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Golasekos kultūros žmonės gyveno atvirose ir įtvirtintose gyvenvietėse, įkurtose Alpių perėjose ir prie upių. Būstai statyti ant akmeninių pamatų. Keramika – pūstašonės puodynės, puoštos linijų ir brūkšnelių ornamentu, dubenėliai.
Golasekos kultūra skiriama pagal laidoseną – mirusieji laidoti pilkapiuose, sudeginti, urnose. Kapą apdėdavo akmens luitais ar dideliais akmenimis. Pilkapiai 3–10 m skersmens, jų pagrindą juosė akmenų vainikas, akmenimis apdėdavo ir taką, vedantį į jį.
Golasekos kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, medžiojo ir žvejojo, prekiavo su etruskais, graikais, keltais (gintarą ir koralus mainė į aliejų, javus, vyną ir sūdytą mėsą), Halštato kultūros gyventojais – iš jų gaudavo druskos.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Golasekos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 790 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pauli, Ludwig, 1971. Die Golaseccakultur und Mitteleuropa: Ein Beitrag zur Geschichte des Handels über die Alpen (Hamburg: Hamburger Beiträge zur Archäologie). ISBN 3-87118-085-8
- Ridgeway, Francesca, in David Ridgeway, Francesca Ridgeway, eds. Italy Before the Romans (Academic Press) 1979.
| |||||||||||||||||||||||||||||
