Pereiti prie turinio

Gelvonų valsčius

Koordinatės: 55°04′š. pl. 24°41′r. ilg. / 55.07°š. pl. 24.69°r. ilg. / 55.07; 24.69
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gelvonių valsčius)

55°04′š. pl. 24°41′r. ilg. / 55.07°š. pl. 24.69°r. ilg. / 55.07; 24.69

Gelvonų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Gelvonai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Vilniaus apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ukmergės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Ukmergės apskritis (1944–1948)
Širvintų apskritis (1948–1950)

Gelvonų valsčius (rus. Гелванская волость, Гельванская волость, lenk. gmina Giełwany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Gelvonai.

Valsčius apėmė teritorijas ten, kur dabar yra Gelvonų ir Čiobiškio seniūnijos (Širvintų rajono savivaldybė) ir Upninkų seniūnija (Jonavos rajono savivaldybė), Pabaisko seniūnija (Ukmergės rajono savivaldybė). Ribojosi su šiais valsčiais: Jonavos, Veprių (šiaurės vakaruose), Pabaisko (šiaurėje), Širvintų (rytuose), Musninkų (pietryčiuose), Žąslių (pietuose, kaip riba tarnavo Neries upė).

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius žinomas nuo XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1][2] Nepriklausomoje Lietuvoje savivaldybė pradėjo kurtis 1919 m., tvarkingai ėmė veikti nuo 1920 m. XX a. tarpukariu buvo Ukmergės apskrities pakraštyje, ribojosi su Veprių, Pabaisko, Širvintų, Musninkų, Kaišiadorių, Žaslių ir Jonavos valsčiais. Iki 1938 m. pabaigos į vienkiemius išskirstyta 32 kaimai, išparceliuota 16 dvarų, neišskirstytų kaimų buvo likę ~60. 1939 m. sausio 1 d. 7 kaimai priskirti Jonavos valsčiui, o 3 Pabaisko valsčiaus kaimai perduoti Gelvonų valsčiui, kuris suskirstytas į 10 seniūnijų. Gelvonų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jonavos rajonui (1 apylinkė) ir Smėlių rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 5104 445 kiemai [3] 89
1874 m. 4976 445 kiemai [4] 7 seniūnijos 101
1880 m. 5659 454 kiemai [5] 7 seniūnijos 103
1885 m. 5792 556 kiemai [6] 7 seniūnijos 104
1890 m. 5917 455 kiemai [7] 7 seniūnijos 104
1923 m.[8] 309 9300 1974 183 gyvenvietės
1932 m. 238 10100 15 seniūnijų [9]
1938 m. 271,5 10 162 1932 170 gyvenviečių
1939 m. 10 seniūnijų
1949-01-01
(išsamiau)		 306 9 apylinkės [10]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] Seniūnija, 1932 m.[16] Apylinkė, 1949 m.[17]
Bagaslaviškis Богуславишское Bagaslaviškio seniūnija Bagaslaviškio apylinkė
Čiobiškis Чабишское - -
Dienovidžiai - Dienovydžių seniūnija -
Gelvonai Гелванское Gelvonų seniūnija Gelvonų apylinkė
Gelvonėliai Гелванецкое Gelvankų seniūnija -
Jakūbonys - Jakubonių seniūnija -
Juknonys - Juknonių seniūnija Juknonių apylinkė
Kaliakiemiai - Kalekiemių seniūnija -
Karališkiai - Karališkių seniūnija -
Keižonys Кейжанское Keižonių seniūnija Keižonių apylinkė
Kulniškiai - - Kulniškių apylinkė
Liukonys - Liūkonių seniūnija Liukonių apylinkė
Mančiušėnai - Mančiušėnų seniūnija Mančiušėnų apylinkė
Motiejūnai - - Motiejūnų apylinkė
Neveronys - - Neveronių apylinkė
Pasodninkai - Pasadnikų seniūnija -
Pavytinė Повицинское Pavytinės seniūnija -
Sabališkiai Соболишское - -
Šiauliai - Šaulių seniūnija -
Vanagiškis - Vanagiškių seniūnija -
Iš viso: 7 seniūnijos 15 seniūnijų 9 apylinkės

Gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[18]

  • Alekniškio (Reliškių) vs.
  • Alekniškio dv.
  • Alekniškių k.
  • Aleksandravos plv.
  • Andžejavos vs.
  • Anolynos vs.
  • Antakalnio k.
  • Aruostiškio vs.
  • Aukštakalnio I vs.
  • Aukštakalnio II vs.
  • Babriškėlių k.
  • Babriškių k.
  • Bagaslaviškio k.
  • Bagaslaviškio mstl.
  • Bagaslaviškio vs.
  • Berkelių vs.
  • Beržynės vs.
  • Blindijos vs.
  • Bogdišių k.
  • Boleslavavos plv.
  • Bubnių vs.
  • Būdų k.
  • Būdų plv.
  • Cegelnės I (Plytnyčios) vs.
  • Cegelnės II (Plytnyčios) vs.
  • Čiurkiškių dv.
  • Darvidų plv.
  • Dembuvkos vs.
  • Devonių k.
  • Diršonių k.
  • Dobrovolės (Dabravalės) vs.
  • Dobužynės (Dabužynės) vs.
  • Dvajokų vs.
  • Eglynės vs.
  • Galijaukos plv.
  • Garliaučiznos k.
  • Geceniškių vs.
  • Gegužynės plv.
  • Gegužynės vs.
  • Gelvankos dv.
  • Gelvankos vs.
  • Gelvės vs.
  • Gelvonų k.
  • Gelvonų mstl.
  • Gireliškio vs.
  • Golubės vs.
  • Graučiznos vs.
  • Greženiškių k.
  • Grigiškių k.
  • Gunių plv.
  • Gurų vs.
  • Gustavavos vs.
  • Ignacavo vs.
  • Išeriškio k.
  • Ivanavos vs.
  • Jakūbonių k.
  • Jakūbonių vs.
  • Januvkos vs.
  • Jasiškio vs.
  • Jaskaudžių k.
  • Jodlinkos vs.
  • Juknonių k.
  • Juodogalviškio plv.
  • Jutkonių k.
  • Kaliakiemio k.
  • Karališkių k.
  • Kazėniškio vs.
  • Keižonių dv.
  • Keižonių k.
  • Kelmų k.
  • Kelpšiškio plv.
  • Kernaviškio plv.
  • Kernaviškio vs.
  • Knizlaukių (Knislaukio) vs.
  • Komaikos vs.
  • Koncepkos vs.
  • Kosmačiznos vs.
  • Kudrašų plv.
  • Kulniškių k.
  • Labunavos k.
  • Labunavos vs.
  • Lapiškio k.
  • Lapiškio vs.
  • Laplerių k.
  • Lapšų dv.
  • Laukistos vs.
  • Lemontovčiznos dv.
  • Lesčiūnų k.
  • Linamargio vs.
  • Lipuvkos vs.
  • Liudvikiškių k.
  • Liukonių dv.
  • Liukonkos vs.
  • Malinavos I vs.
  • Malinavos II vs.
  • Malinavos vs.
  • Markeliškio vs.
  • Markūnų k.
  • Maskoliškių k.
  • Matiejūnų I k.
  • Matiejūnų II k.
  • Maželių k.
  • Medinų I vs.
  • Medinų II vs.
  • Medinų plv.
  • Melnitėlės vs.
  • Mykalajūnų k.
  • Mykaluvkos vs.
  • Moliupės dv.
  • Moliupės vs.
  • Monciušėnų k.
  • Musinkos vs.
  • Nadletuvkos vs.
  • Nadmusinkos vs.
  • Nartakų dv.
  • Naujadvario dv.
  • Naujakalnio vs.
  • Neveronių k.
  • Osinuvkos plv.
  • Ostruvkos dv.
  • Ovsianiškio vs.
  • Paciūniškio vs.
  • Paciūniškių k.
  • Padeigų k.
  • Pagojaus vs.
  • Pagūnių k.
  • Pakulniškių vs.
  • Paširvinčių k.
  • Pauplių k.
  • Pavietynės k.
  • Perelazų k.
  • Piasčistos vs.
  • Pyplių vs.
  • Polionės vs.
  • Popovčiznos vs.
  • Posadnikų k.
  • Praniukų k.
  • Prievartės vs.
  • Promislavos plv.
  • Pusilgiškių k.
  • Rastalindžių k.
  • Raudonkos vs.
  • Riešutynės vs.
  • Savingės vs.
  • Sedūnų k.
  • Senadvarių k.
  • Smėliankos vs.
  • Soboliškių dv.
  • Sorokiškio plv.
  • Staurigalų k.
  • Stavisčės vs.
  • Stepanavos vs.
  • Stundiškių dv.
  • Svetiškių dv.
  • Šaparnės vs.
  • Šarkaičių k.
  • Šaulių k.
  • Šeiniūnų k.
  • Šeipūnų k.
  • Šilanų vs.
  • Šiliankos vs.
  • Šmukštų vs.
  • Špurgakalnio vs.
  • Tilvikų k.
  • Trakų vs.
  • Užuežerės k.
  • Užukamajo vs.
  • Vaidziuliškio plv.
  • Vaiškūnų k.
  • Vanagiškių k.
  • Veiropkos vs.
  • Vejelkos vs.
  • Vyšnialaukio vs.
  • Vyšnialaukių k.
  • Zagrados vs.
  • Zūbelių k.
  • Zubliškių plv.
  • Žabovos dv.
  • Žagaičių k.
  • Ževeliškių k.
  • Žičkių vs.
  • Žuvinčių k.
  • Žvagakalnio k.

Gyvenvietės 1939 m.:[19]

  • miesteliai: Bagaslaviškis, Gelvonai
  • kaimai: Alekniškiai, Antakalnis, Apušynai, Bagaslaviškis, Bagdyšiai, Bobriškiai, Bobriškėliai, Budai, Davoniai, Dienovidžiai, Diršoniai, Dudai, Durpėnai, Galijevka, Gelvonai, Gelvankai, Greženiškiai, Gribiškiai, Jakuboniai, Janoniai (Darvidai), Jaskaudžiai, Juknoniai, Jutkoniai, Išeriškiai, Kalekiemiai, Karališkiai, Keižoniai, Kelmai, Kongėdai, Kulniškiai, Lapiškiai, Leplieriai, Leščiūnai, Liudvikiškiai, Liukoniai, Mančiušėnai, Maželiai, Markūnai, Maskoliškiai, Meižėnai, Mikalajūnai, Motiejūnai I, Motiejūnai II, Neveroniai, Paciūniškiai, Pakalniškiai, Paupliai, Pasodninkai, Paširvinčiai, Pavytynė, Perelozai, Pipliai, Pranislava, Praniukai, Praniai, Pusilgiškiai, Rastalindžiai, Sedūnai, Senadvariai, Stavarygala, Šauliai, Šarkaičiai, Šeiniūnai, Šeipūnai, Šmukštai, Tilvikai, Trakai, Užužeriai, Vaiškūnai, Vyšnelaukiai, Zubeliai, Žagaičiai, Ževeliškiai, Žuvinčiai, Žvagakalnis
  • vienkiemiai: Alekniškiai, Aleksandrava, Anolinas, Apušynai, Armoniškiai, Aukštakalnis I, Aukštakalnis II, Avižinė, Bagaslaviškis, Beržynė, Blindija, Bubniai, Cegelnė I, Cegelnė II, Dabužinė, Dembuvka, Dobrovolė, Dvejokai, Garliaučizna, Geceniškiai, Gegužinė, Gelvankai, Gereliškiai, Gojai, Graučizna, Guniai, Gurai, Jakimava, Jakuboniai, Januvka, Jasiškiai, Juodagalviškiai, Ignacava, Ivanava, Kalnai, Kamaika, Karveliškiai, Kaženiškiai, Kelpšiškiai, Koncepka I, Koncepka II, Labunava, Lapiškiai, Laukista, Lėna, Liepinė, Linamorgas, Liukonka, Malinava I, Malinava II, Medinai I, Medinai II, Melnytėlė, Mikaluvka, Moliupė, Motiejūnai, Padgojai, Padguniai, Panartakai, Papovčizna, Pipliai (Markeliškiai), Polonija, Priemušė, Prievarta, Raudonka, Savingė, Smėliauka, Spurgakalnis, Staviščė, Stepanova, Šapanė, Šilenka, Šilėnai, Užukamajai, Vairopka, Vejelka, Žičkai, Žyganai
  • dvarai ir palivarkai: Alekniškiai, Bagaslaviškis, Boleslava, Čiurkiškiai, Gelvė, Lapšiai, Lemantaučizna, Moliupė, Nartakai, Ostruvka (dv.), Ostruvka (plv.), Stangviliškiai, Svietiškiai, Vaidziuliškiai, Zubliškiai

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1900 Kulniškiai Vaclovas Čižiūnas, pedagogas 1980
1901 Gelvonėliai Antanas Mačiuika, teisininkas ir karininkas 1940
1914 Palionė Juozas Krūminas, poetas ir žurnalistas 1951
1930 Neveronys Vytautas Kybartas, aktorius ir diktorius 1989
1930 Kulniškiai Antanas Dikčius, ekonomistas 1996
1933 Kulniškiai Povilas Dikčius, kompozitorius 1991

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
  2. ↑ Giełwany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 555 psl. (lenk.)
  3. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
  4. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  5. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
  6. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
  7. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 138
  11. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
  12. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 476–477 psl.
  13. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
  14. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 748 psl.
  15. ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 16–18 psl.
  16. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 755–756 psl.
  17. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 138
  18. ↑ Buvusio Gelvonų valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas. Versme.lt (tikrinta 2023-07-08).
  19. ↑ Gelvonų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 1231 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gelvonų_valsčius&oldid=7353024"