Kaišiadorių valsčius

54°52′š. pl. 24°28′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.46°r. ilg. / 54.86; 24.46

Kaišiadorių valsčius
Laikotarpis: 1918 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kaišiadorys

Lietuva
	Trakų apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Trakų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Kaišiadorių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaišiadorys.

Istorija

Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis įkurtas Kaišiadorių valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Kaišiadorių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m. (išsamiau)	219	7242	1452		96 gyvenvietės ^[1]
1932 m.	97	7400		9 seniūnijos ^[2]
1949-01-01 (išsamiau)	146			6 apylinkės ^[3]

Vadovai

Jonas Urmilevičius, 1932 m.^[4]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[5]	Apylinkė, 1949 m.^[6]
Beištrakiai	Beištrakių seniūnija	Beištrakių apylinkė
Eitekonys	Aitekonių seniūnija	Eitekonių apylinkė
Kaišiadorys	Kaišiadorių I seniūnija, Kaišiadorių II seniūnija	-
Kiemeliai	Kiemelių seniūnija	Kiemelių apylinkė
Lomeniai	Lomenių seniūnija	-
Miežonys	Mižonių seniūnija	Miežonių apylinkė
Palomenė	Palomenės seniūnija	Palomenės apylinkė
Vilkiškės	Vilkiškių seniūnija	Vilkiškių apylinkė
Iš viso:	9 seniūnijos	6 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1902	Miežonys	Pranas Edmundas Galinis, kalbininkas	1988
1924	Miežonys	Vytautas Galinis, literatūrologas	1999
1928	Antakalnis	Vytautas Beiga, architektas	2011

Šaltiniai

↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 388
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 740 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 743 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 388

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 740 psl.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 743 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]