Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°48′54″ š. pl. 23°52′29″ r. ilg. / 54.81500°š. pl. 23.87472°r. ilg. / 54.81500; 23.87472

Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla herbas
Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
Miestas (gyvenvietė): Garliava, Kauno raj.
Mokyklos direktorius(-ė): Valė Urbelienė
Mokinių skaičius: 417
Įkūrimo data: 1923
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų: 56
Pedagogų skaičius: 48

Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kauno raj., Garliavoje, Vytauto g. 4, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191074641. Filialas Kauno rajono Garliavos vidurinės mokyklos Jurginiškių skyrius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali Garliavos įkūrimo data – 1809 m., ji pažymėta ant katalikų bažnyčios durų. Miestelį imta kurti po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Suvalkija (Užnemunė) atiteko Prūsijai. Garliavoje ir jos apylinkėse iki pat Antrojo pasaulinio karo gyveno trijų religinių bendruomenių (katalikai, žydai, protestantai) žmonės. Kiekviena bendruomenė turėjo savo maldos namus, rūpinosi vaikų auklėjimu, švietimu. Visuotiniu vaikų lavinimu rūpinosi dvasininkai, tad prie maldos namų ir kūrėsi mokyklos.

Miestelio gyventojų daugumą sudarė žydai, todėl pirmiausia buvo pastatyta sinagoga, o prie jos įkurta mokykla – chederis. Vaikai mokėsi sinagogoje ar iš kurio nors gyventojo išnuomotose patalpose. Mokyklą lankydavo tik berniukai, jie buvo mokomi Šventojo Rašto, skaityti, rašyti, muzikos. Matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų buvo pradedama mokyti vėliau. Kiekvienas vaikas privalėjo išmokti plaukti. Privati pradinė žydų mokykla – škala Garliavoje veikė, kol miestelyje gyvavo ši bendruomenė – jos nariai buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 28 d. Archyvuose išlikę nemažai duomenų apie šios bendruomenės narius, jų gyvenimą, veiklą. Dokumentuose užfiksuota ir mokytojo pavardė - Sandleris Jokūbas.

Prie mokyklos
Akmuo direktoriui Adomui Mitkui atminti

Garliavos protestantų bendruomenė taip pat gyvavo nuo miestelio įkūrimo iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuviškoje enciklopedijoje minima, jog Garliavoje be kitų mokyklų „19 a. pab. - 1914 m. veikė ir liuteronų valdinė mokykla“. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. atnaujino vaikų mokymą. Tai buvo bendra mokykla liuteronams ir katalikams, tik privalomos buvo ir vokiečių kalbos pamokos. Kai miestelyje atsirado valstybinė pradinė mokykla, šios bendruomenės nariai leido mokytis vaikus kartu su katalikais. Religijos buvo mokoma atskirai. Garliavoje išlikęs pastatas, vadinamas Glito mokykla pagal pastoriaus pavardę. Šis dvasininkas gerai mokėjęs lietuvių kalbą ir nepriklausomoje Lietuvoje po 1918 m. dirbęs mokytoju, mokęs mažuosius garliaviečius skaityti bei rašyti lietuviškai. Pasibaigus karui, vokiečiai tarybų valdžios buvo repatrijuoti į Vokietiją, bendruomenė išnyko visiškai.

Yra žinių, kad Garliavoje tarp 1832-1861 m. buvo pradinė parapinė mokykla, kurios steigimu rūpinosi bažnyčia, bet kas šią mokyklą įkūrė, kas joje mokėsi, duomenų tektų ieškoti net kelių valstybių, (Lenkijos, Vokietijos, Rusijos) archyvuose. 1867 m. miestelyje įsteigta valdinė 4 skyrių pradinė mokykla, tačiau joje vaikai mokėsi rusų kalba. Tvarka mokykloje buvusi labai griežta, už nusižengimus, pamokų neparuošimą mokiniai buvo klupdomi, mušami liniuote per delną. Spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) veikė ir daraktorinė mokykla. Kaip ir kitose Suvalkijos vietose čia aktyvūs buvo knygnešiai, nes gyventojai juos palaikė.

Pirmąją mergaičių mokyklą įsteigė „Žiburio“ draugija 1908 m. Šią mokyklą lankė 70 mergaičių. 1913 m. mokykla buvo uždaryta, nes trūko pinigų jos išlaikymui. Pirmojo pasaulinio karo metais ir vėliau miestelyje veikė Marijonos Meškytės labdaringa mergaičių našlaičių mokykla-prieglauda. Joje auklėtinės buvo mokomos įvairių namų ruošos darbų ir siūti. 1915 m. Garliavos valsčiuje buvo dvi mokyklos: viena pačioje Garliavoje, antra, naujai įsteigta pradedančioji mokyklėlė Pajiesio kaime".[1]. 1923 m. šaltiniuose minima Garliavos pradžios mokykla, 1939 m. – 6 skyrių pradinė mokykla, kurią lankė 100 mokinių. Garliaviečiai su didele pagarba prisimindavo prieškarinės mokyklos direktorių Adomą Mitkų, jo žmoną mokytoją Oną Mitkuvienę, dirbusią iš pradžių ir Jurginiškių pradinėje mokykloje. Už vadovavimą Garliavos šaulių kuopai, už dalyvavimą Lietuvos mokytojų suvažiavime ir V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ giedojimą 1941 m. birželio 14 d. visa direktoriaus šeima (kartu ir dvi paauglės dukrelės) buvo ištremta, A. Mitkus 1942 m. sušaudytas Sverdlovsko lageryje.

Antrojo pasaulinio karo metais mokinių skaičius sumažėjo iki 70. 1944 m. rugsėjo mėn. dar visai netoli nuo Garliavos griaudė fronto kanonada, tačiau į klases susirinko apie 200 mokinių. 1944 m. spalio 2 d. įkurta progimnazija. Po kelerių metų mokinių skaičius padvigubėjo, o 1950 m. Garliavoje jau mokėsi 650 mokinių. buvo pilna vidurinė mokykla, kurioje Nemažai buvusių Garliavos pradinės mokyklos mokinių tapo Lietuvos laisvės gynėjais, partizanais: keturi broliai Drūlios, B. Daugėla-Dragūnas, A. Pužas-Gintaras, P. Dagilis-Sakalas, trys broliai Kuzmickai, du broliai Rakauskai, A. Arlauskas, A. Mackevičius-Lokys, B. Šidiškis-Debesėlis.

1952 m. pastatytas mūrinis Garliavos vidurinės mokyklos pastatas, nuo 1953 m. rugsėjo 1 d. ji tapo vidurinė mokykla, o 1969 m. pristatytas 3 aukštų priestatas su sporto sale. 1971 m. mokykloje mokėsi apie 2 tūkstančius mokinių, dirbo 86 mokytojai. Garliava labai išsiplėtė ir išaugo, todėl 1974 m. gyvenvietėje buvo įkurta antroji vidurinė mokykla, 1992 m. atidaryta ir trečioji Garliavos vidurinė mokykla. 1994 m. atidaryta Garliavos darželis-mokykla. 1975 m. įkurta ir vaikų muzikos mokykla.

2013 vasario 28 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba Garliavos vidurinei mokyklai suteikė Adomo Mitkaus vardą.[2]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Adomas Mitkus;
  • A. Sakalauskas;
  • J. Jurkšaitis;
  • P. Raila;
  • V. Neimantas;
  • J. Adomavičius;
  • J. Akavickas;
  • Vladas Nausėdas – 1975 m.;
  • Algirdas Vaitkus – 1992 m.;
  • Česlovas Vinciūnas – nuo 1997 m.
  • Valė Urbelienė - nuo 2014 m.

Žymiausi mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausi mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per 50 metų mokyklą baigė 2638 abiturientai. Tarp jų:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]