Jurginiškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Jurginiškiai
Jurginiškiai1.JPG
Jurginiškių gyvenvietė

Jurginiškiai
Koordinatės 54°46′30″š. pl. 23°46′52″r. ilg. / 54.775°š. pl. 23.781°r. ilg. / 54.775; 23.781 (Jurginiškiai)Koordinatės: 54°46′30″š. pl. 23°46′52″r. ilg. / 54.775°š. pl. 23.781°r. ilg. / 54.775; 23.781 (Jurginiškiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Garliavos apylinkių seniūnija
Gyventojų skaičius 102 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Jur̃giniškiai
Kilmininkas: Jur̃giniškių
Naudininkas: Jur̃giniškiams
Galininkas: Jur̃giniškius
Įnagininkas: Jur̃giniškiais
Vietininkas: Jur̃giniškiuose

Jurginiškiai – kaimas Kauno rajone, į pietryčius nuo Mauručių. Per kaimą teka upelis Spudupis (Keklio intakas, Jiesios baseinas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau Jurginiškių kaimą sudarė penki atskiri kaimeliai – Vilkai, Spūdžiai, Černevičiai, Mickevičiai ir Buzai.

Panaikinus baudžiavą gatviniai kaimeliai buvo padalyti į vienkiemius, o XX a. 8 deš. pradžioje gyventojai iš vienkiemių buvo priversti keltis į dabartinę gyvenvietę, kurioje atsirado Jočionių, Žemaičių, Alaburdų, Girdauskų, Gylių, Benešiūnų, Šleinių, Adomulių, Astrauskų, Katkūnų, Bereišų, Juravičių, Čibirkų, Pauliukevičių, Žilinskų, Kregždžių ir kitų šeimų sodybos.

1919 m. iš Jurginiškių kaimo kilę jaunuoliai Juozas (g. 1899) ir Simas (g. 1902) Kleizos, Juozas Kregždys (1897-1919), Antanas Mickevičius (g. 1902), Jonas Audijaitis (g. 1900), Jurgis Storpirštis (g. 1892), Simas Žilinskas (g. 1896) tapo Lietuvos kariais savanoriais.

1934 m. gruodžio 16 d. prie Jurginiškių pradžios mokyklos įsisteigė šaulių būrys, į kurį iškart įsirašė 25 nariai. Mokytojai Stasys Steponavičius ir Jonas Katkūnas irgi jais tapo. Šauliai aktyvino kaimo kultūrinį gyvenimą: mokyklos salėje statė spektaklius, vakaronėse šokdavo ir tautinius šokius, gražiai dainuodavo, prenumeravo daug periodinių leidinių.

Stalino laikais daug ūkininkų šeimų: Adomulių, Jono Čibirkos, Leono ir jo brolio Vyto Jočionių, Viktoro Juravičiaus, Kiškių, Mickevičių, taip pat keturios Pažėrų giminės šeimos ir dar kitos buvo ištremtos į Sibirą. Kai kurie ten ir mirė. Mauručių geležinkelio stoties bėgių atšakoje stovėdavo gyvulinių vagonų sąstatas, paruoštas žmonių trėmimui į Sibirą. Paskutinis toks sąstatas buvo paruoštas 1953 m. pavasarį, bet Stalino mirtis 1953 m. sustabdė masinius trėmimus.

Jurginiškių pradinė mokykla pastatyta tarpukaryje, netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1918 vasario 16 d.).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
290 131 99 102


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurginiškių ir Mauručių sanglaudoje išlikę Vidaus reikalų ministro Kazio Skučo ir solisto Antano Kučingio tėviškių atskiri pastatai. Iš Jurginiškių kaimo Pauliukevičių giminės yra kilę neseniai mirusio aktoriaus Jono Kavaliausko močiutė ir taip pat jau mirusio Vilkaviškio dekano, kunigo Vytauto Vaitausko mama Anastazija Pauliukevičiūtė, Antano Pauliukevičiaus, Noreikiškių dvaro buvusio urėdo anūkė, bei Marijonos Pauliukevičiutės Vaičiulienės dukra Rūta Vaičiulytė, Kauno medicinos universiteto docentė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja kardiologė.

1894 m. kovo 14 d. Jurginiškiuose gimė Antanas Gylys – Lietuvos gydytojas psichiatras, daktaras (m. 1966 m. lapkričio 15 d. Taksone, Arizonos valstija).

Jurginiškių kaime Agotos Juravičiūtės-Žemaitienės ir Lietuvos savanorio, Jurginiškių k. šaulių būrio vado Antano Žemaičio (1900-1976) šeimoje gimė ir užaugo rezistentas, kovotojas už Lietuvos laisvę Vytautas Žemaitis-Saulius (1927–1948), žuvęs Čiudiškių kaime (Išlaužo apyl.). Jo brolis Leonardas Žemaitis (1926-1989) – politinis kalinys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Jurginiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 723 psl.