Jurginiškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurginiškiai
Jurginiškiai1.JPG
Jurginiškių gyvenvietė

Jurginiškiai
Koordinatės 54°46′34″š. pl. 23°46′48″r. ilg. / 54.776°š. pl. 23.780°r. ilg. / 54.776; 23.780 (Jurginiškiai)Koordinatės: 54°46′34″š. pl. 23°46′48″r. ilg. / 54.776°š. pl. 23.780°r. ilg. / 54.776; 23.780 (Jurginiškiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Garliavos apylinkių seniūnija
Gyventojų (2021) 108
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Jur̃giniškiai
Kilmininkas: Jur̃giniškių
Naudininkas: Jur̃giniškiams
Galininkas: Jur̃giniškius
Įnagininkas: Jur̃giniškiais
Vietininkas: Jur̃giniškiuose

Jurginiškiai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, į pietryčius nuo Mauručių. Garliavos vidurinės mokyklos skyrius. Per kaimą teka upelis Spudupis (Keklio intakas, Jiesios baseinas). Šalia eina greitkelis  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau Jurginiškių kaimą sudarė penki atskiri kaimeliai – Vilkai, Spūdžiai, Černevičiai, Mickevičiai ir Buzai. Panaikinus baudžiavą gatviniai kaimeliai buvo padalyti į vienkiemius, o XX a. 8 deš. pradžioje gyventojai iš vienkiemių buvo priversti keltis į dabartinę gyvenvietę, kurioje atsirado Jočionių, Žemaičių, Alaburdų, Girdauskų, Gylių, Benešiūnų, Šleinių, Adomulių, Astrauskų, Katkūnų, Bereišų, Juravičių, Čibirkų, Pauliukevičių, Žilinskų, Kregždžių ir kitų šeimų sodybos.

1919 m. iš Jurginiškių kaimo kilę jaunuoliai Juozas (g. 1899) ir Simas (g. 1902) Kleizos, Juozas Kregždys (1897–1919), Antanas Mickevičius (g. 1902), Jonas Audijaitis (g. 1900), Jurgis Storpirštis (g. 1892), Simas Žilinskas (g. 1896) tapo Lietuvos kariais savanoriais.

XX a. tarpukariu pastatyta Jurginiškių pradinė mokykla. 1934 m. gruodžio 16 d. prie Jurginiškių pradžios mokyklos įsisteigė šaulių būrys, į kurį iškart įsirašė 25 nariai. Mokytojai Stasys Steponavičius ir Jonas Katkūnas irgi jais tapo. Šauliai aktyvino kaimo kultūrinį gyvenimą: mokyklos salėje statė spektaklius, vakaronėse šokdavo ir tautinius šokius, gražiai dainuodavo, prenumeravo daug periodinių leidinių.

Stalino laikais daug ūkininkų šeimų: Adomulių, Jono Čibirkos, Leono ir jo brolio Vyto Jočionių, Viktoro Juravičiaus, Kiškių, Mickevičių, taip pat keturios Pažėrų giminės šeimos ir dar kitos buvo ištremtos į Sibirą. Kai kurie ten ir mirė. Mauručių geležinkelio stoties bėgių atšakoje stovėdavo gyvulinių vagonų sąstatas, paruoštas žmonių trėmimui į Sibirą. Paskutinis toks sąstatas buvo paruoštas 1953 m. pavasarį, bet Stalino mirtis 1953 m. sustabdė masinius trėmimus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
427 365 290 210 143 131 99 102 108


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurginiškių ir Mauručių sanglaudoje išlikę Vidaus reikalų ministro Kazio Skučo ir solisto Antano Kučingio tėviškių atskiri pastatai.
  • Iš Jurginiškių kaimo Pauliukevičių giminės yra kilę aktoriaus Jono Kavaliausko močiutė ir Vilkaviškio dekano, kunigo Vytauto Vaitausko mama Anastazija Pauliukevičiūtė, Antano Pauliukevičiaus, Noreikiškių dvaro buvusio urėdo anūkė, Marijonos Pauliukevičiutės-Vaičiulienės dukra Rūta Vaičiulytė, Kauno medicinos universiteto docentė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja kardiologė.
  • Jurginiškiuose gimė Antanas Gylys (1894–1966), Lietuvos gydytojas psichiatras, daktaras.
  • Jurginiškių kaime Agotos Juravičiūtės-Žemaitienės ir Lietuvos savanorio, Jurginiškių k. šaulių būrio vado Antano Žemaičio (1900–1976) šeimoje gimė ir užaugo rezistentas, kovotojas už Lietuvos laisvę Vytautas Žemaitis-Saulius (1927–1948), žuvęs Čiudiškių kaime (Išlaužo apyl.). Jo brolis Leonardas Žemaitis (1926–1989) – politinis kalinys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. JurginiškiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 723 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.