Folkrokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Folk rokas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Folkrokas
Stilistinės ištakos: Liaudies muzika, rock, pop
Kultūrinės ištakos: 6-as deš., JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė
Tipiniai muzikiniai instrumentai: Elektrinė gitara ir akustinė gitara, bosinė gitara, būgnai, pianinas
Vyraujantis populiarumas: daugiausia 6-o deš. pabaigoje ir ankstyvajame 7-ajame deš.; vis dar turi daug gerbėjų
Požanriai
Celtic rock - Electric folk - Folk metal - Folk punk - Folktronica - Indie folk - Neofolk - Nu-folk - Psychedelic folk - Viking metal

Folkrokas – pramoginės muzikos stilius, jungiantis folkloro ir roko muzikos elementus; grindžiamas liaudies muzikos (dažniausiai vokalinės) intonacijų, melodijų, harmonijos, roko muzikos ritmikos, harmonijos, orkestruotės sinteze. Atsirado 1965 m. JAV.

Savo pirminiu pavidalu folkroko muzika pasižymėjo tvirtu vokalu ir „švariu“ (be efektų) elektrinių instrumentų naudojimu (dažniausiai jie leisdavo džeržgiančius garsus). Repertuaras buvo daugiausia formuojamas iš folk šaltinių, labiausiai iš folk įkvėptų dainininkų - dainų tekstų kūrėjų, tokių kaip Bobas Dylanas. Svetainė „All Music Guide“ už folko ir roko muzikos stilių sujungimą laurus teikia ir grupei The Beatles 1964 m.

Pats folkrokas nuvedė į eklektinį stilių - electric folk (britų folkrokas), buvusį 6-ajame deš. ir išgarsintą grupių Pentangle ir Fairport Convention. Grupės į amerikietiškąjį folkroką įjungė tradicinių britų folkroko elementų. Tuo pačiu metu buvo pradėta maišyti Bretanės šaknis su airiškomis ir škotiškomis šaknimis ir roko muzika. Vėliau buvo suformuota grupė, jungianti tradicionalistus folk muzikantus. Jie norėjo įdėti elektrinį stiprinimą ir vėliau aiškius roko elementus į savo muziką.

Tai turėjo kelias pasekmes:

  • susikūrė savarankiškas angliškas folkrokas
  • susikūrė folkroko požanris Celtic rock (keltiškasis rokas).

Keltiškasis rokas jungė Airijos, Škotijos, Kornvalio ir Bretanės tradicinę ir ritmingą roko muziką. Iš pradžių jis laikėsi arti folkroko su savo repertuaru priklausančiu nuo tradicinių keltų smuikų, arfų melodijų ir tradicinių vokalo stilių, bet vėliau jis įdėjo į savo muziką stiprinimo ir perkusijos lygius, skirtus grupėms.

Folkroko kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Folkrokas atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, susijungus trims elementams: miestų ir koledžų vokalinių folk grupių muzikinei kūrybai, dainininkų - dainų tekstų kūrėjų eilėms ir po britų muzikinės invazijos (laikotarpio, kai britų dainos buvo itin populiarios JAV) atgimusiam Šiaurės Amerikos rokenrolui. Miesto folk vokalinių grupių žanrą išpopuliarino Fredas Hellermanas, įkūręs grupę Weavers. Jų muzika, didelis repertuaras su tradicine folk medžiaga ir dainos aktualiomis temomis įkvėpė kitas grupes, tokias kaip The Kingston trio, The Chad Mitchell Trio, New Christy Minstrels, ir „koledžų folk“ grupes kaip The Brothers Four, The Four Freshmen, The Four Prepps, The Highwaymen. Visos grupės turėjo stiprius vokalus ir repertuarus, besisiejančius su folk muzika ir dainomis aktualia tema.

Kai buvo sudaryta sąvoka dainų tekstų kūrėjas, ji buvo iškart priklijuota Bobui Dylanui, Fredui Neilui ir kitiems folk dainų kūrėjams. Dylano medžiaga davė daug originalių grūdų folkroko malūnui, ne tik JAV, bet ir Jungtinėje Karalystėje.

Niekas nebūtų maišęsi su roko muzika, jei ne britų muzikinė invazija. Beatles, The Rolling Stones ir daug kitų britų grupių vėl supažindino Ameriką su dideliais rokenrolo kūrybiniais potencialais. Viena iš pirmųjų juos pamačiusi buvo grupė The Beach Boys. Nors jie buvo ne folkroko grupė, bet jie įkvėpė tą žanrą.

Žinoma, folkroko atlikėjų buvo ir iki britų muzikinės invazijos. Tai Link Wray, Buddy Holly, The Everly Brothers. Jie būtų likę nepastebėti, jei ne išpopuliarėjęs žanras.

Folkroko suklestėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV folkrokas suklestėjo XX a. tarp 6-o ir 7-o deš. Jis tapo vienu iš to meto hipių sąjūdžio saviraiškos būdų. Tokie JAV miestai kaip San Franciskas, Denveris, Niujorkas tapo folkroko kultūros centrais. Folk artistai šnekėjo su masėmis savomis dainomis, kurių tekstai buvo persunkti gyvenimiškomis aktualijomis, apie taiką, visuotinį supratimą ir t. t.

Country folk[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš folk įkvėptas Bob Dylan'o ir ankstyvesnių muzikantų muzikos ir roko muzikos iš britų muzikinės invazijos, folkrokas vėliau įjungė country folk elementus, taip įtraukiantis Hank Williams ir kitus.

Electric folk[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Britų folk rock stilius (dažnai vadinamas electric folk) buvo sukurtas grupių Fairport Convention, Pentangle ir Steeleye Span. Pentangle buvo įkvėpta klasikos ir džiazo, tad vengė elektrinių instrumentų. Steeleye Span įvedė į muziką elektrinius instrumentus ir eksperimentavo su dainų struktūromis. Nick Drake muzika turėjo didelį poveikį moderniam folkrokui. Herbert Jansch ir John Renbourn išvystė sudėtingą akustinių gitarų duetą, dažnai vadinamą folkbaroku.

Britų folkroką taip pat įkvėpė eksperimentinė muzika, kuri vėliau peraugo į progresinį roką.

Europoje ir aplink Viduržemio jūrą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vengrijoje roko ir folk jungimas prasidėjo 1965 m., kai grupė Illes supažindino su vengrų muzikiniu folkloru ir pradėjo jungti ją su savo ritmine muzika. Vėliau įvairios grupės kūrė savitą muziką, naudodamos keistus ritmus, progresinio roko, vengrų ir graikų, bulgarų ir kitų tautų tradicinės muzikos elementus.

Rumunijoje Transsylvania Phoenix į savo roko muziką įjungė folk muzikos elementų, norėdami sudaryti kompromisą su vyriausybe dėl roko slopinimo. Jiems nepavyko.

Kiti roko ir folk junginiai: Naujasis Flamenco (Ispanijoje); orientuota į pop muziką Šiaurės Afrikos rai muzika; The Pogues (anglų - airių); Horslips (airiai); Susana Seivane ir Hevia - maišė tradicijas su moderniomis šokių melodijomis. Dropkick Murphys maišė tradicinę airių muziką ir pankroką.

Turkija irgi palaikė folkroką, imdami muzikinius elementus iš Balkanų, Eurazijos ir Juodosios jūros regiono.

Italijoje yra sunku rasti ribą tarp folk ir jų etninės muzikos, dėl jos geografinės padėties ir istorijos. Folk muzikos pamatai buvo padėti ieškant populiarios muzikos. Italijoje dainų kūrėjai ėmė amerikietiškus modelius. it. folk šaknys galėtų būti Fabrizo De Andre ir Angelo Branduardi. Jie tradicinėje muzikoje ėmė naudoti bosinę gitarą ir būgnus. Grupė Lou Dalfin į folk įliejo bosinę gitarą, būgnus, elektrinę gitarą, klavišinius, saksofoną. The Gang (iš pradžių buvusi punk muzikos stiliaus grupė, vėliau tapusi folkroko grupe) elektrinę gitarą pakeitė dvylikastyge akustine gitara, įdėjo smuiką, akordeoną, armonikėlę ir fleitas. Jie ėmė dainuoti aktualiomis temomis. Grupė Modena City Ramblers sukūrė Combat folk - sumaišė Clash albumo „Combat Rock“ muziką su folk. Ši muzika buvo folkrokas, skleidžiantis stiprią ir visuomeninę žinią.

Kanados folkrokas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanados folkrokas yra iš dalies susietas su keltiškojo roko tradicijomis. Stiliaus pradininkės - grupės Figgy Duff, Wonderful Grand Band, Spirits of the West. Kitos grupės: The Band, Lava Hay, Captain Tractor, Celtae, Mudmen, Great Big Sea, Great Lake Swimmer. Dainininkai - dainų tekstų kūrėjai: Neil Young, Joni Mitchell, David Wiffen, Stan Rogers.

Lietuvių folkroko grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Folkroko stiliaus autorines dainas kuria ir atlieka grupės Skylė, Pievos. Tradicinį lietuvių folklorą su roko išraiškos priemonėmis jungia grupės Atalyja ir Žalvarinis, Libertė, Kitava, Spanxti, Marga muzika ir kt.

Žymiausia lietuvių folkroko grupė Atalyja susibūrė 1998 m. Jungia tradicinį lietuvių folklorą su roko, džiazo, indų muzikos elementais. Greta vokalo, būgnų ir gitarų gausiai naudoja ir tradicinius lietuvių instrumentus: kankles, dūdmaišį, skudučius, dambrelį, smuiką.
Grupė Žalvarinis susibūrė 2001 m., jungia lietuvių folklorą su sunkiojo roko ir metalo išraiškos priemonėmis.