Nekaltybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Nekaltybė (dar vadinama skaistumu) – gyvenimas be lytinių santykių. Dažniausiai prarandama lytiškai subrendus (defloracija). Terminas dažniau vartojamas merginoms ir moterims, tačiau kartais pasitaiko ir kalbant apie vaikinus ar vyrus.

Įvairiose kultūrose nekaltybė suvokiama skirtingai, pradedant nuo ne tik fizinio, bet ir dvasinio bei minčių skaistumo, ir baigiant grynai vaginaline nekaltybe, kuomet analinis seksas nelaikomas nekaltybės praradimu. Daugelyje religijų (krikščionybėje, islame, judaizme) skaistybė laikoma svarbiausia dorybe, o moteris, praradusi nekaltybę iki vedybų laikoma gėdinga.

Nekaltybė siejama su tyrumu, dvasios švara, atsakingu požiūriu į santykius, dorovingumu. Kultūros antropologai nustatė, kad romantinė meilė ir seksualinis pavyduliavimas yra universalūs žmonių santykių bruožai. Socialinės vertybės, susijusios su nekaltybe atspindi tiek seksualinį pavyduliavimą, tiek romantiškos meilės idealus ir yra giliai įsitvirtinusios į žmogaus būdą. Tyrimų JAV duomenimis, moterys, iki santuokos praradusios nekaltybę susidūrė su daug didesniu santuokos iširimo pavojumi, nei moterys, kurios iki vedybų buvo nekaltos. [1]

Lytiškai subrendę asmenys davę Skaistybės įžadą sąmoningai išlaiko skaistumą.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]