Faraonų šuo

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

.

Faraonų šuo
Standartas:	5 grupė : špicai ir primityviojo tipo šunys. 6 sekcija: primityviojo tipo šunys
Kilmės šalis:	Malta
Ūgis (ties ketera)
Patinas:	56- 63,5 cm
Kalė:	53-61 cm
Svoris
Patinas:	18-27 kg
Kalė:	18-27 kg
Savybės
Plaukas:	trumpaplaukis, rudas, rudai auksnis, sodriai rudas, gelsvai rusvas
Aktyvumas:	labai aukštas
Intelektas:	Aukštas
Temperamentas:	nepriklausomas, savarankiškas, užsispyręs, draugiškas, nuoširdus, prieraišus, linksmas
Tinkamumas apsaugai:	žemas
Tinkamumas tarnybai:	vidutinis
Vados dydis:	6-8 šuniukų
Ilgaamžiškumas:	11-14 m.

Faraonų šuo (angl. Pharaoh Hound) – šunų veislė, kilusi iš senovės Maltos. Seniausias istoriniuose šaltiniuose minimas naminis šuo, kuris taip pat buvo ir yra naudojamas medžioklėje.

Kilmės istorija

Faraonų šuo, anot mokslininkų, kilo iš mažo vilko, gyvenusio Arabijos pusiasalyje. Maždaug prieš 2000 metų finikiečių pirkliai atgabeno šią veislę į Maltos ir Goco salas. Ten ji buvo izuoliuota ir išliko gryna. Faraonų šunys yra laikomi nacionaline Maltos šunų veisle. Vietiniai gyventojai šiuos šunis vadina „Kalb tal-Fenek“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „triušių šuo“. Nors dažnai manoma, kad faraonų šunys yra kilę iš Egipto, tačiau tai nėra tiesa. DNR[1] tyrimų duomenys rodo, kad šios veislės šunys neturi jokių sąsajų su senovės Egiptu, nors pavadinimas byloja visai ką kita.[2] Į Didžiąją Britaniją pirmieji faraonų šunys buvo atgabenti 1920 metais, tačiau nesusilaukė palikuonių. Praėjus keturiems dešimtmečiams čia buvo įvežta dar keletas šunų. Pirmosios faraonų šuniukų vados Didžiojoje Britanijoje gimė 1963 metais, kinologų klubas šią veislę pripažino 1974 metais. Iki šių dienų faraonų šunys yra naudojami Medžioklei– šios veislės šunys yra labai vertinami dėl gerai išvystytų juslių – uoslės, klausos ir regos (faraonų šunys gali medžioti ir tamsoje). Pirmieji faraonų šunys Lietuvą pasiekė gana vėlai – 1998 metais. Šiuo metu mūsų šalyje[3] užregistruotos kelios dešimtys šios veislės šunų.

Išvaizda

Faraonų šuo – aukštas bei grakštus. [4] Archyvuota kopija 2019-12-05 iš Wayback Machine projekto.Idealus patinų ūgis – nuo 56 iki 63,5 cm, patelių – nuo 53 iki 61 cm. Faraonų šuo paprastai sveria nuo 18 iki 27 kg. Kailis trumpas, blizga, jo struktūra keičiasi nuo šilkinio iki kietoko, neturi pavilnės. Spalva įvairių atspalvių raudona (ši priimama visų kinologų organizacijų) ar gelsvai ruda, dažnai su baltymėmis ant uodegos galiuko (kai kuriose kinologų organizacijos labai vertina šunis baltu uodegos[5] galiuku), krūtinės, pirštų. Leistina plona balta linija ir per snukio vidurį (žvaigždė kaktoje). Leidžiama balta dėmė ant krūtinės, kojų pirštų. Šios veislės šunų snukis yra ilgesnis už kaukolę, perėjimas nuo kaktos[6] iki snukio nėra ryškus. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Faraonų šunys gimsta mėlynakiai, vėliau spalva pakinta į lengvai auksinę ar geltoną, o visiškai patamsėja sulaukus pilnametystės. Akys ovalios, gintaro spalvos, žvilgsnis skvarbus ir išmintingas. Ausys[7] išaugusios vidutiniame aukštyje, didelės, kai šuo susidomėjęs ar budrus, laikomos pakeltos. Krūtinė gili, platėjanti link alkūnių. Pilvas šiek tiek įtrauktas.  Ilgas ir raumeningas, kiek išlenktas, elegantiškas kaklas. Trumpas, žvilgantis, lengvai prižiūrimas kailis. Pečių juostoje plaukai auga priešinga kryptimi. Nuleista uodega, prie pagrindo storoka, o į galą plonėja. Susidomėjus, siekia žemiau kulkšnių, judant užriesta, aukštai iškelta. Negali būti pabrukta tarp kojų, susukta. Stiprios bei raumeningos šlaunys[8]. Stiprios letenos baltais galiukais, šviesios spalvos pagalvėlės ir nagai. Kūno spalvos nosis prisiderina prie kailio spalvos ir parausta kai šuo susijaudina.  

Charakteris

Faraonų šunys yra draugiški ir nepriklausomi. Gali būti užsispyrę, impulsyvūs ar nenuspėjami. Būtina ankstyva socializacija[9], nes suaugę šunys kartais būna bailūs. Su kitais šunimis paprastai sutaria puikiai, tačiau patinai gali būti linkę dominuoti. Kitus gyvūnus – kates ar triušius faraonų šunys gali laikyti savo grobiu, todėl negali būti auginami vienuose namuose. Jei su šiais naminiais gyvūnais augs nuo mažumės, jų gali nepulti, tačiau vienų palikti nerekomenduojama. Nuobodžiaujantis faraonų šuo gali nusiaubti namus, todėl būtina pasirūpinti, kad augintinis visada turėtų veiklos. Faraonų šuniui yra reikalingas didelis fizinis krūvis, toks augintinis gerai jausis tik tada, jei galės pakankamai išsilakstyti. Vis dėlto, net ir dresuoti faraonų šunys ne visada paklūsta šeimininkų tariamoms komandoms, ypač tada, jei pabunda medžioklės instinktas. Įdomu tai, kad šios veislės šunis galima išmokyti komandos „šypsena“ – džiaugdamiesi faraonų šunys gali šypsotis. Toks augintinis negali pakęsti vienatvės, todėl tikrai nėra tinkamas žmonėms, kurių didžiąją dienos dalį nebūna namuose. Protingi ir nepriklausomi, aktyvūs, puikūs kompanionai. Mėgsta vaikus, tačiau su nepažįstamaisiais elgiasi atsargiai. Vieną pamoką ar blogą įvykį prisimena visą gyvenimą, tad juos auklėti reikia atsargiai, kad neatsirastu dresūros spragų. Tinka kaip sarginiai šunys, bet uždaroje teritorijoje. Labai jautriai reaguoja į fizines bausmes. Gali būti užsispyrę, impulsyvūs ar nenuspėjami. Susijaudinę šunys „parausta“, ypač jų nosis ir ausys. Mėgsta bėgioti palaidi. Puikūs dviratininkų ar bėgikų palydovai. Jei pakankamai treniruojasi (kasdien turi palakstyti), puikiai gali gyventi bute. Būtina minkšta ir šilta patalynė, mūsų klimato[10] juostoje negali ištisus metus praleisti lauke (voljere netinkamas laikyti).Turi stiprų medžioklės ir persekiojimo instinktą, tad nesaugiose (neaptvertose, šalia judrių gatvių) vietose faraonų šunų nerekomenduojama paleisti bėgioti palaidų. Labai aukštai šokinėja, tad gyvenant nuosavame name, kiemą reikia aptverti aukšta dvimetrine tvora.

Priežiūra

Gyvena 11 – 14 metų, bręsta lėtai. Nelepūs, neišrankūs gyvenimo sąlygoms ir maistui. Labai sveiki ir ištvermingi, tik gali būti jautrūs vaistams ir insekticidams. Kailį reikėtų šukuoti kelis kartus per savaitę – tam puikiai tiks specialus guminis šepetys, padedantis pašalinti negyvus kailio plaukus. Maudyti reikėtų tik tada, kai tai yra būtina – faraonų šunų oda yra gana jautri, todėl šampūnas ją gali sudirginti. Geriausia rinktis švelnų šampūną, skirtą šunims (idealiu pasirinkimu bus natūralus šampūnas). Faraonų šuo neskleidžia specifinio kvapo[11] net ir tada, kai jo kailis sušlampa. Būtina paminėti, kad faraonų šunys mėgsta sočiai paėsti, todėl šiek tiek linkę pilnėti, tačiau jiems nesudėtinga palaikyti gerą sportinę formą. Tai tvarkingi šunys, mažai šeriasi.

Nuorodos

1. "Campus Life". University of Southern Maine. Archived from the original on 29 July 2014. Nuoroda tikrinta 29 July 2014.

2. William James Burroughs (2005). Climate Change in Prehistory: The End of the Reign of Chaos. Cambridge; New York: Cambridge University Press. p. 129. ISBN 0-521-82409-5.

3. Dictionary of Newfoundland English, by George Morley Story, W. J. Kirwin, John David Allison Widdowson, pg 263, University of Toronto Press 2004, ISBN 0-8020-6819-7

4. Davol, Pamela A. "Skeletal muscle myopathy". Nuoroda tikrinta September 14, 2007.

5. "Statistics of Scientific Procedures on Living Animals Great Britain 2004" (PDF). Home Office. 2004. Archived (PDF) from the original on 2 July 2007. Nuoroda tikrinta 9 July 2007.

6. Raakhee Mirchandani (4 November 2005). "Designer Dogs: Meet the Puggle". Fox News. Archived from the original on 29 June 2007. Nuoroda tikrinta 9 July 2007.

7. "Animal Testing". US Food and Drug Administration. 1999. Archived from the original on 23 May 2007. Nuoroda tikrinta 9 July 2007.

8. Gelatt, Kirk N., ed. (1999). Veterinary Ophthalmology (3rd ed.). Lippincott, Williams & Wilkins. pp. 656, 718. ISBN 0-683-30076-8.

9. "Spine – Abstract: Volume 31(10) May 1, 2006 p 1094-1099 Notochord Cells Regulate Intervertebral Disc Chondrocyte Proteoglycan Production and Cell Proliferation". Spinejournal.com. Nuoroda tikrinta 3 November 2008.

10. Giovanni Francesco Abela (1647). Della Descrittione di Malta isola nel Mare Siciliano: con le sue antichità, ed altre notizie. Malta: Paolo Bonacota. pp. 129–30. "... habbiamo i cani chiamati Cernechi[,] molto stimati per la caccia al coniglio, che in fin dalla Francia sono richiesti ben spesso con molta istanza massimamente per i luoghi sassosi alpestri, e scoscesi"

11. Cecil S. Camilleri (1995). "A Study of the Maltese Kelb tal-Fenek". Valletta, Malta: Progress Press.

12. The Domestication and Exploitation of Plants and Animals By Peter Ucko, G. Dimbleby, 2007 - p. 489

13. Parker, Heidi. et al. 2004 “Genetic Structure of the Purebred Domestic Dog”. Science 304, 1160

14. "About the Breed". Pharaoh Hound Club of America. 2013.

15. Coile, Caroline (2005). Encyclopedia of Dog Breeds (second ed.). Barrons. p. 352. ISBN 0-7641-5700-0.

16. A Study of the Maltese Kelb-tal-Fenek, Cecil Camilleri, Progress Press Co Ltd (June 30, 1995)

17. The Domestication and Exploitation of Plants and Animals By Peter Ucko, G. Dimbleby, 2007 - p. 489