Kakta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tilaka pažymėta hindų sadhaus kakta

Kakta – veido viršutinė dalis, esanti virš akių; smegeninės priekinė dalis. Kaktos pagrindą sudaro kaktikaulis. Kakta iškilios formos, tvirta, sudaro 2 gumburus. Kaktą išgaubia galvos smegenų kaktinės sritys. Kakta šonuose pereina į smilkinius, apačioje ribojama antakinių lankų ir tarpantakio, viršuje – plaukų ribos (skalpo). Kaktos oda plona, nedidelis raumenų ir riebalų sluoksnis.

Vyrų kakta būna nuožulnesnė negu moterų, pasižymi ryškesniais antakių lankais.[1]

Judinant kaktos raumenis, išreiškiamos įvairios mimikos (pvz., suraukti antakiai – pyktis, įtampa, pakelti antakiai – nustebimas ir kt.). Dėl tokių mimikų vėliau kaktoje atsiranda ryškios raukšlės. Pagal kaktos formą dažnai sprendžiama apie žmogaus būdą (pvz., lietuviškai užsispyręs žmogus dažnai vadinamas kietakakčiu), kaktos sritis įvairiose kultūrose puošiama, žymima apeiginėmis žymėmis (pvz., hinduistų bindi arba tilaka ženklai).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991. 381 psl.