Extra EA-300

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Extra EA-300
Tipas Sportinis akrobatinis lėktuvas
Gamintojas Extra Flugzeugbau
Kūrėjas Walter Extra
Gamybos metai nuo 1987 m.
Pirmas skrydis 1987 m. gegužė
Vieneto kaina nuo 330 000 JAV dolerių
Prototipas Extra 230

Extra Flugzeugbau EA300 – dvivietis, priklausomai nuo modelio vidursparnis arba žemasparnis monoplanas, sportinis akrobatinis neribotos (angl. „Unlimited“) klasės lėktuvas. Orlaivį 1987 m. suprojektavo vokiečių akrobatinio skraidymo pilotas Walteris Extra, jį gamina Vokietijos Šiaurės Reino-Vesfalijos žemėje prie Hünxe miesto esančiame Dinslaken aerodrome įsikūrusi įmonė Extra Flugzeugbau.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Red Bull Extra 300, 2005 m.

„Extra 300“ yra devintojo dešimtmečio pradžios sportinio monoplano su mediniais sparnais „Extra 230“ evoliucijos produktas. „Extra 300“ fiuzeliažas yra iš suvirintų plieninių vamzdelių, dengtas aliuminiu, permatomu plastiku ir audeklu. Sparno lonžeronas gaminamas iš kompozitinio anglies pluošto, dengtas anglies kompozito danga.[1] Sparno aerodinaminis profilis – simetriškas, montuojamas su nuliniu atakos kampu, kas užtikrina vienodą vairų efektyvumą tiek skrendant įprastai, tiek ir apsivertus. Važiuoklė – fiksuota, su galiniu ratuku (angl. „taildragger“) su kompozitinėmis atramomis ir stiklo pluošto ratų gaubtais. Orlaivio jėgainė – 300 arklio galių (224 kW) vidaus degimo variklis Lycoming AEIO-540 su degalų įpurškimu.

Pirmasis dvivietės Extra 300 skrydis įvyko 1988 m. gegužės 6 d. Vokiškas tipo sertifikatas orlaiviui buvo išduotas 1990 m. gegužės 16 d. Vienvietė Extra 300S pirmą skrydį atliko 1992 m. kovo 4 d.[1]

Lietuvoje eksploatuojamas vidursparnis Extra 300

Pirmasis pagamintas dvivietis Extra 300 (Reg. Nr. G-EXII) nuo 2017 m. eksploatuojama Lietuvoje.

Extra 300 yra pritaikytas apkrovoms iki ±10 G skrandant vienam asmeniui ir ±8 G skrendant dviems. Kai kurie „Extra 300“ yra sertifikuoti JAV eksperimentinėje kategorijoje, o kiti – akrobatinio skraidymo kategorijoje.[2] Lietuvoje „Extra 300“ nuo 2017 m, naudojami akrobatinio skraidymo čempionatuose, aviacijos šventėse, taip pat akrobatinio pilotavimo mokymams.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemasparnis Extra 300L
  • 300: pirminė dvivietė versija [3]
  • 300S: vienvietė versija, kurios sparnų mojis sumažintas 50 cm ir sumontuoti didesniai eleronai.[1][3]
  • 330SX: pagal užsakymą sukurtas 300S modelis su platesnės chordos vairu, didesniais eleronais ir galingesniu 330 AG (250 kW) galios „Lycoming AEIO-580“ varikliu. taip pat buvo pagaminta keletas 300S su „didesne 330SX uodega“. Vėliau vietoje modelio 330SX buvo pradėtas gaminti modelis 330SC.
  • 300SP: galingesnė vienviečio 300S versija, pasižyminti mažesniu svoriu ir 330SX uodega.[4] Pagaminus keletą orlaivių vietoje jų pradėtas gaminti modelis 330SC.
  • 300SHP (HP = angl. High Performance; liet. „didelis našumas"): nesertifikuota 300SP versija su „Lycoming AEIO-580" varikliu.
  • 300SR: modifikuotas orlaivis su didesnio ploto sparnais, naudojamas specialiai „Red Bull Air Race“ pasaulinei serijai.
  • 300L: „Lycoming AEIO-540“ varomas dvivietis žemasparnis lėktuvas su trumpesniu fiuzeliažu.[3] Šių dviviečių variantų buvo pagaminta daugiau nei bet kurio kito modelio. Lektuvo sparnas sumontuotas fiuzeliažo apačioje, jo tarpatramis sumažintas nuo 7,9 iki 7,3 m. Patobulinti eleronai padidina 300L sukimosi greitį iki 400° per sekundę. Visi 300L yra pilnai sertifikuoti pagal FAA ir Europos Jungtinės aviacijos institucijos reglamentus.
  • 300LP: (P = Performance, liet. našumas) yra sumažinto svorio 300L versija, perkurta varžyboms ir oro šou.
  • 330SC: „Lycoming AEIO-580“ varomas vienvietis orlaivis su didesniu sukimosi greičiu ir lengvesniu sukimosi stabdymu, sukurtas specialiai „Unlimited“ kategorijos varžyboms. Tai vienintelis vienvietis akrobatinis lėktuvas, 2022 m. gamino „Extra“.
Extra 300 SC
  • 330LX: „Lycoming AEIO-580" varomas dvivietis lėktuvas.
  • 330LT: „Lycoming AEIO-580" varomas dvivietis lėktuvas, pritaikytas turistiniams skrydžiams. Jame montuojamas EFIS ekranas; lėktuvas pasižymi mažesniu sukimosi greičiu lyginant su 330LX.
  • 330LE: vienvietis lėktuvas, varomas „Siemens“ pagamintu elektriniu 260 kW galios varikliu, sveriančiu 50 kg. 2017 m. kovo 23 d., „Extra 330LE“ pasiekė du naujus greičio rekordus: „Dinslaken Schwarze Heide aerodrome (Vokietija) 3 km distancijoje elektrinis orlaivis pasiekė 340 km/h greitį. 2017 m. kovo 24 d., Extra 330LE tapo pirmuoju pasaulyje elektriniu orlaiviu, išvilkusiu sklandytuvą.[5]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Civiliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Aviation Performance Solutions“ – didžiausias „Extra 300L“ naudotojas, kurio bazėse JAV Mesoje (Arizona) ir Arlingtone (Teksasas), yra aštuoni orlaiviai, naudojami pilotų nusiminimo prevencijos ir atkūrimo mokymams (angl. upset prevention and recovery training (UPRT)).[6][7]
  • „Blades“ – privati Jungtinės Karalystės akrobatinio skraidymo komanda naudoja keturis „Extra 300LP“. Įmonė taip pat siūlo keleivinius skrydžius ir akrobatinius mokymus pilotams.
  • Patty Wagstaff – nuo devintojo dešimtmečio vidurio skraidė Extra 230, 260 ir įvairiais 300 modeliais akrobatinio skraidymo varžybose ir aviacijos šou.
  • Aeroclubul României (Rumunijos aeroklubas) eksploatuoja aštuonis Extra 300 orlaivius, iš kurių trys yra „SC“ ir penki – „L“. Orlaiviai daugiausiai naudojami akrobatiniams skrydžiams su „Hawks of Romania“ komandos pavadinimu.

Kariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čilė Čilė
  • Čilės karinės oro pajėgos – Escuadrilla de Alta Acrobacia Halcones („Čilės KOP akrobatikos eskadrilė“ arba „Vanagai“) nuo 2003 m. naudoja „Extra 300L“.
Prancūzija Prancūzija
  • Demonstracinės grupės „Royal Jordanian Falcons“ Extra 300 grupinis skrydis
    Prancūzijos oro ir kosmoso pajėgos
Jordanija Jordanija
  • Karališkosios Jordanijos karinės oro pajėgos
    • „Karališkieji Jordanijos sakalai“, aviakompanijos „Royal Jordanian Airlines“ demonstracinė akrobatinio skraidymo komanda ir oficiali Jordanijos nacionalinė akrobatinio skraidymo komanda naudoja keturis „Extra 300“.
Malaizija Malaizija
  • Kris Sakti, Malaizijos karališkųjų oro pajėgų akrobatinio skraidymo komanda

Techniniai parametrai (EA-330LT)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 1 arba 2
  • Ilgis: 7,01 m
  • Sparno mojis: 8,00 m
  • Aukštis: 2,60 m
  • Sparno plotas: 10,84 m2
  • Aerodinaminis profilis: prie fiuzeliažo: MA 15S; galas: MA 12S[8]
  • Tuščio svoris: 677 kg
  • Pilnoji masė: 950 kg normalios kategrijos skrydžiams (+6/-3g)
  • Maksimali kilimo masė: 820 kg, su vienu pilotu akrobatiniams skrydžiams (+10/-10g)
  • Kuro talpa: 209 l (tinkamas naudoti kiekis)
  • Variklis: 1 × 6 cilindrų oru aušinamas 235 kW (315 AG) galios opozicinis vidaus degimo variklis Lycoming AEIO-580-B1A
  • Propeleris: trimentis Muehlbauer MTV 9-B-C/C198-25

Skrydžio charakteristikos

  • Kreiserinis greitis: 380 km/h (236 mylios per valandą, 205 mazgai) TAS
  • Smukos greitis: 110 km/h (69 mylios per valandą, 60 mazgų) esant 820 kg svoriui
  • VNE: 410 km/h (250 mylių pere valandą, 220 mazgų)
  • g ribos: +10/-10g esant 820 kg orlaivio svoriui

Taip pat žr[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

To paties laikotarpio, paskirties ir konfigūracijos orlaiviai

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lambert, Mark. Jane’s All The World’s Aircraft 1993–1994 . Coulsdon, JK: Jane’s Data Division, 1993 m.ISBN 0-7106-1066-1ISBN 0-7106-1066-1 .
  • Taylor, Michael. Brassey’s World Aircraft & Systems Directory 1999/2000 . Londonas: Brassey’s, 1999. 1 85753 245 7.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Lambert 1993, p. 100.
  2. Wagstaff, Patty (2009). „Ask the Expert
  3. 3,0 3,1 3,2 Taylor 1999, p. 426.
  4. EA-300SP“. Extra Aircraft. 2009.
  5. World-record electric motor for aircraft sets new records, Siemens Global Website
  6. Huber, Mark (2 November 2016). „Bombardier Teams with APS on Upset Recovery Course“. Aviation International News.
  7. Aviation Performance Solutions LLC | International Aerobatic Club“. www.iac.org. International Aerobatic Club.
  8. Lednicer, David. „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“. m-selig.ae.illinois.edu. Nuoroda tikrinta 16 April 2019.