Pereiti prie turinio

Vidursparnis lėktuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidursparnio orlaivio principinė schema

Vidursparnismonoplano sparno ir fiuzeliažo komponavimo schema, kai sparnas montuojamas per vidurinę fiuzeliažo sekcijos dalį. Ši schema daugiausia naudojama sportiniuose ir koviniuose orlaiviuose, sklandytuvuose.

Vidursparniai orlaiviai paprastai naudoja simetrinius sparnų profilius, kas užtikrina didesnį greitį.[1]

Lietuviškas vidursparnis orlaivis - sklandytuvas LAK 17

Aerodinaminiu požiūriu vidursparnis yra labai geras sprendimas, ypač orlaiviams, kuriems svarbu aukšta aerodinaminė kokybė (pvz. sklandytuvams). Tokios konstrukcijos taikymas keleiviniuose ir transportiniuose orlaiviuose būtų mažiau prasmingas, nes sparno balkis eitų per saloną. Vienas iš nedaugelio keleivinių lėktuvų su tokia sparno schema - HFB 320 Hansa Jet turi neigiamo strėliškumo sparnus, kuriuos jungiantis balkis eina už keleivių salono.[2]

Vieno iš nedaugelio vidursparnės komponuotės keleivinių lėktuvų HFB 320 Hansa Jet principinė schema

Lietuvoje šio tipo orlaivių kūrimas sietinas su B. Karvelio ir B. Oškinio suprojektuotais sklandytuvais BK-7 Lietuva ir iš jų kilusiais LAK-12, LAK-17.

Schemos privalumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Pirmojo Pasaulinio karo laikų vidursparnis naikintuvas Junkers J.I
    Sparno vieta fiuzeliažo viduryje leidžia laisviau pasirinkti fiuzeliažo ir sparno sujungimo sprendimus.
  • Šaltojo karo laikų vidursparnis naikintuvas MiG-21
    Sąlyginai didelis atstumas tarp sparno apačios ir žemės paviršiaus sudaro galimybę saugiai įrengti didesnius nei žemasparniuose orlaiviuose pakabinamos ginkluotės laikiklius.
  • Mažesnis šoninis efektyvus sklaidos plotas, lyginant tiek su žemasparniais, tiek su aukštasparniais (tai lėmė naikintuvo Gripen aerodinaminę konfigūraciją).
  • Vidursparnė schema dažnai naudojama sklandytuvuose, svarbi kurių ypatybė yra nuimami sparnai. Galimybė sparnų vidinius balkius sujungti fiuzeliažo skerspjūvo viduryje, iš karo už piloto (-ų) sėdynės labai palengvina sklandytuvo parengimą saugojimui, transportavimui ar skrydžiui, o dažniausiai iš kompozito pagamintas orlaivio korpusas užtikrina eksploatacijai reikalingą standumą ir lengvumą.
  • Vidursparnei schemai būdingas simetrinis profilis leidžia vienodai kilti ir apsivertus - ši savybė yra itin reikalinga akrobatiniams lėktuvams.
  • Vidursparnė schema užtikrina didesnį sukimosi apie išilginę ašį stabilumą - ši savybė yra itin reikalinga akrobatiniams lėktuvams.

Schemos trūkumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Jėgos elementas (balkis), jungiantis abi sparno plokštumas, praeina skersai fiuzeliažo, todėl šioje vietoje egzistuoja labai ribotos galimybės vidinių mazgų išdėstymui.
  • Kaip alternatyva jėgos elementui (balkiui) gali būti naudojami stiprūs špangautai, tačiau jie prideda papildomo svorio lėktuvo korpusui ir apsunkina remonto ir modifikavimo darbus. Dėl šių trūkumų vidursparnė schema itin retai naudojama keleiviniuose ir krovininiuose orlaiviuose, tačiau populiari kariniuose ir sportiniuose lėktuvuose.
  • Vidursparnė schema reikalauja ilgesnės ir, atitinkamai, sunkesnės važiuoklės nei žemasparnė.
  • Šioje schemoje sparnai yra montuojami labiau užpakalinėje orlaivio dalyje, kas sąlygoja labiau priekinę centruotę

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • (EN) AIRCRAFT WING CONFIGURATION- MID WING AIRCRAFT, Aircraft Nerds.
  • (DE) Heinz A. F. Schmidt: Lexikon Luftfahrt. 2. Auflage. transpress VEB Verlag für Verkehrswesen, Berlin 1972, p. 268.
  • (EN) Kermode, A. C.; Mechanics of Flight, Eighth (metric) edition, Pitman, London, 1972. ISBN 0-273-31623-0
  • (EN) Taylor, John W. R. The Lore of Flight, Universal Books, London, 1990. ISBN 0-9509620-1-5.
  • (EN) „What is it? Aircraft Characteristics That Aid the Spotter“. Flight. June 4, 1942. pp. 562–564.
  1. AIRCRAFT WING CONFIGURATION- MID WING AIRCRAFT, Aircraft Nerds
  2. Heinz A. F. Schmidt: Lexikon Luftfahrt. 2. Auflage. transpress VEB Verlag für Verkehrswesen, Berlin 1972, S. 268