Staigūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Staigūnai
Staigūnai.JPG
Kelias aplink Dusios ežerą ties Staigūnais
Staigūnai
Staigūnai
Koordinatės 54°15′54″š. pl. 23°41′13″r. ilg. / 54.265°š. pl. 23.687°r. ilg. / 54.265; 23.687 (Staigūnai)Koordinatės: 54°15′54″š. pl. 23°41′13″r. ilg. / 54.265°š. pl. 23.687°r. ilg. / 54.265; 23.687 (Staigūnai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Šventežerio seniūnija
Gyventojų (2011) 10
Altitudė 110,2[1] m
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Staigū́nai
Kilmininkas: Staigū́nų
Naudininkas: Staigū́nams
Galininkas: Staigū́nus
Įnagininkas: Staigū́nais
Vietininkas: Staigū́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Paciogrynda
Meteliu regioninis parkas.png

Staigūnai – kaimas šiaurės rytinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Šventežerio, pietiniame Dusios krante, Metelių RP. Stovi Kryžių koplyčia. Pro kaimą teka Šventupė ir jos intakas Pečiagrinda. Eina keliukas SutrėZebrėnai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Staigūnas (plg. pavardės Stáigis, Staigỹs).[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus čia buvo sustojęs Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Būdamas labai pamaldus jis pastatė 3 kryžius, ant vieno iš jų pakabino Barūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Po mūšio praregėjus ir pasveikus sužeistam kariui, vieta imta lankyti kaip stebuklinga.

Pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1816 m., perstatyta apie 1910 m., nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Naujoji Kryžių koplyčia pastatyta 2000 m.

Iki XX a. pradžioje dabartinio kaimo vietoje buvo Pečiagrindos (Pečegrindos) dvaras. Jis pateko į Seinų apskrities Šventežerio valsčių ir parapiją.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia Šventežerio valsčius
19952015 m. Teizų seniūnija
2016 Šventežerio seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2011 m.
1880 m. 1888 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
9 15 13 64 52 33 16 12 10


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuva 1:50 000 – topografinis žemėlapis. Seirijai 55-59/20-24. Vilnius: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2003.
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Paciogrynda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 808 psl. (lenk.)
  5. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. StaigūnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 276 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.