Pereiti prie turinio

Dainius Babilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dainius Babilas
Gimė 1979 m. rugsėjo 6 d. (45 metai)
Panevėžys
Pareigos Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Dainius Babilas (g. 1979 m. rugsėjo 6 d. Panevėžyje) – kultūros, švietimo, jaunimo srities projektų ir kalnų ekspedicijų vadovas, keliautojas ir alpinistas, nuo 2024 m. – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius[1].

1997 m. baigė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją. 2001 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete baigė istorijos bakalauro, 2003 m. – istorijos magistro studijas[2].

1999–2002 m. dirbo Zapyškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoju. 2003–2013 m. buvo Kauno jėzuitų gimnazijos istorijos mokytoju ir žygeivių vadovu. 2004–2020 m. dirbo Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriumi[3][4]. 2021–2024 m. dirbo tarptautinės neformaliojo švietimo programos „The Duke of Edinburgh's International Award“ koordinatoriumi Lietuvoje. Nuo 2021 m. – Lietuvos kultūros tarybos narys[5].

Dirbdamas Kauno įvairių tautų kultūrų centre organizavo ir koordinavo daugiau kaip 90 kultūros, švietimo ir jaunimo srities projektų, aktyviai dalyvavo organizuojant daugiau nei 1200 kultūros ir švietimo renginių tarpkultūrinės visuomenės formavimo ir tautinių bendrijų integracijos srityje. 2006–2012 m. organizavo tuo metu didžiausią tautinių mažumų kultūros renginį šalies mastu – Lietuvos tautų festivalį „Kultūrų tiltai“[6]. Nuo 2007 m. aktyviai dalyvavo tarptautiniuose studijų vizituose, stažuotėse, konferencijose, iš viso daugiau nei 30 tarptautinių projektų pagal ES programas „Youth in Action“ ir „Erasmus+“ Lietuvoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Čekijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Lenkijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Didesnė jų dalis buvo skirta kultūrinei edukacijai ir tarptautiniams tarpdisciplininiams jaunų menininkų performansams kurti Kaune, Kelne, Florencijoje ir kituose Europos miestuose. 2014–2017 m. dirbo ES programos „Erasmus+“ ekspertu.

Aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Nuo 2002 m. Lietuvos karo istorijos draugijos, nuo 2012 m. – Lietuvos alpinizmo asociacijos, nuo 2021 m. – tarptautinės asociacijos „Culture Action Europe“, Lobiautojų asociacijos, Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos narys, nuo 2023 m. tarptautinės asociacijos „Alpenverein Britannia“ narys. 2016–2024 m. buvo tarptautinės kultūros įstaigų ir organizacijų asociacijos „Roots & Routes International“ tarybos narys. 2018–2020 m. buvo Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidiumo narys. Nuo 2019 m. – Tarptautinės alpinizmo federacijos (UIAA) Jaunimo komisijos narys[7].

Kelionės ir ekspedicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dainius Babilas ant Bazardiuziu viršukalnės Azerbaidžane
Lietuvių ekspedicija į Elbrusą (2014 m. minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines)

Nuo 2001 m. dirba kelionių vadovu ir gidu, vadovauja kalnų žygiams ir ekspedicijoms, rašo straipsnius kelionių žurnalams. Iš viso lankėsi daugiau nei 60 šalių ir pasiekė 45 valstybių aukščiausias vietas. 2010 m. pradėjo telkti alpinistų ir žygeivių bendruomenę, kuri vėliau buvo pavadinta „Narsuoliai“[8]. Kartu su šia bendruomene surengė daugiau nei 50 ekspedicijų į 20 valstybių kalnus, pasižymėjo anksčiau lietuvių neįveiktais maršrutais[9], pasiekė septynias viršukalnes aukščiau 5000 metrų virš jūros lygio Irane, Meksikoje, Rusijoje, Sakartvele, Tanzanijoje, Turkijoje, Ugandoje. 2016 m. per vienus metus aplankė 40 valstybių[10][11].

2009 m. įkopė į Kilimandžarą (5895 m) - aukščiausią Afrikos viršukalnę. Šį žygį paskyrė Lietuvos tūkstantmečio sukakčiai[12]. 2016 m. vadovavo poliarinei ekspedicijai Laplandijoje, kuria parėmė unikalią norvegų geografų idėją pakoreguoti Suomijos ir Norvegijos valstybinę sieną[13]. 2018 m. vasario 16 d. vadovavo kalnų žygiui, kurio metu buvo pasiektas simbolinis 1918 ir 2018 metrų aukštis Aukštuosiuose Tatruose, buvo iškelta 100 Lietuvos trispalvių[14][15]. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šį žygį kaip vieną įsimintiniausių iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. 2020 m. vadovavo pirmosioms lietuvių komandoms, kurios žiemą ir vasarą įveikė slovakų „Doby Tatry“ iššūkius[16], 2021 m. – švedų „Fjällräven Classic“ iššūkį Švedijoje, o 2022 m. „Fjällräven Classic“ iššūkį Škotijoje. 2023 m. buvo pirmosios lietuvių ekspedicijos į Chiuteno kalną (4356 m) – aukščiausią Mongolijos viršukalnę vadovas[17][18]. 2024 m. vadovavo lietuvių ekspedicijoms, kurios ne tik įkopė Kilimandžaro viršūnę, bet ir nakvojo jo krateryje, taip pat įkopė į Stenlio kalną (5109 m) – aukščiausią Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos viršukalnę.

Įkopimai kalnuose:

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Viršukalnės
2007 Slovakija Gerlachas (2654 m), Ukraina Hoverla (2061 m)[19][20][21][22]
2008 Austrija Grosglokneris (3798 m), Slovėnija Triglavas (2864 m), Slovėnija Jalovec (2645 m)[23][24][25][26]
2009 Tanzanija Kilimandžaras (5895 m Mačamės maršrutu), Slovėnija Triglavas (2864 m), Švedija Kebnekaisė (2104 m)[27][28][29]
2010 Slovėnija Triglavas (2864 m), Slovėnija Mangartas (2679 m), Islandija Hvanadalshnukuras (2111 m)[30][31]
2013 Marokas Tubkalis (4167 m)
2015 Portugalija Pikas (2351 m)[32]
2016 Bulgarija Musala (2925 m), Suomija Haltis (1324 m)[33]
2017 Rusija Elbrusas (5642 m), Andora Koma Pedrosa (2943 m), Juodkalnija Bobotov Kukas (2523 m)[34][35][36]
2018 Marokas Tubkalis (4167 m), Marokas Vanukrimas (4080 m), Juodkalnija Zla Kolata (2534 m), Juodkalnija Bobotov Kukas (2523 m)
2019 Iranas Demavendas (5610 m), Ukraina Hoverla (2061 m)[37]
2020 Suomija Haltis (1324 m)[38]
2021 Turkija Araratas (5137 m), Švedija Kebnekaisė (2104 m)
2022 Tanzanija Kilimandžaras (5895 m Rongajaus maršrutu), Gruzija Kazbekas (5054 m), Azerbaidžanas Bazardiuziu (4466 m), Marokas Tubkalis (4167 m), Ispanija Mulasenas (3479 m)[39][40]
2023 Meksika Orisaba (5636 m), Marokas Tubkalis (4167 m)
2024 Tanzanija Kilimandžaras (5895 m. Širos maršrutu), Uganda Stenlio kalnas (5109 m), Marokas Tubkalis (4167 m)

Apdovanojimai ir padėkos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2009 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės garbės sidabro ženklas „Už nuopelnus“.
  • 2013 m. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio padėka.
  • 2014 m. Kauno miesto mero padėka už kultūros puoselėjimą Kaune ir už įstaigos veiklos plėtojimą ir per 10-metį atliktus darbus.
  • 2016 m. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko padėka už nuoširdų ir kūrybingą darbą puoselėjant visų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tapatumą, jų kultūrą.
  • 2018 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis už kultūrų dialogo ir bendruomeniškumo skatinimą.[41][42]
  • Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos [sud. Dainius Babilas]. Kaunas, 2022.[43]
  1. „Darbą pradeda naujasis departamento direktorius Dainius Babilas“. tmde.lt. 2024-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  2. Dainius Babilas. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaunas. 2008. p.270.
  3. Kažemėkaitytė J. Kaunas - ir lietuvybės, ir tolerancijos kitoms tautoms bastionas // Šeimininkė. Nr. 18(892). 2009 m. gegužės 6 d., p.3.
  4. Kutinskaitė-Būdavienė Š. D.Babilas: savo išėjimu noriu būti perkrovos dalimi // Kauno diena. Nr.242(22200). 2020 m. spalio 31 d., p.1-3.[1]
  5. „Darbą pradeda naujoji Lietuvos kultūros taryba: spręs dėl finansavimo pokyčių“. lrt.lt. 2021-06-01. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  6. Sokolovaitė K. Apie tai, be ko Kauną įsivaizduoti būtų sunku // Kaunas pilnas kultūros. Nr. 1(6). 2016 m. sausis, p.18-23.
  7. „Viskas, ką turite žinoti apie UIAA, įspūdžiai iš Generalinės asamblėjos ir dėmesys Lietuvai“. alpinist.lt. 2019-11-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  8. Kutinskaitė-Būdavienė Š. Narsuoliai – kalnų pašaukti // Kauno diena. Nr.243(23093). 2023 m. gruodžio 16 d., p.12-13.[2]
  9. Židžiūnienė J. Herojai gyvena tarp mūsų // Keliauk! Nr.4(16). 2020 m. žiema, p.110-115
  10. Lukas D. Kaunietį aplankyti 40 šalių įkvėpė legendinis M.Šalčius // Savaitraštis Kaunui. Nr. 1(67). 2017 m. sausio 11 d., p.8-9.[3]
  11. Samulė L. Keliaujant siūlau netaupyti, o išlaidauti // Ji. Nr.13. 2017 m. kovo 30 d., p.18-19.
  12. Šemelytė R. Tūkstantmečio vėliava Kilimandžaro viršūnėje // Šeimininkė. Nr.8(882), 2009 m. vasario 25 d., p.12-13.[4]
  13. Kiburytė J. Kauniečiai ekstremaliu žygiu pritarė altruistiškai norvegų iniciatyvai // Kauno diena. 2016 m. rugpjūčio 6 d., p.20-21.[5]
  14. Kutinskaitė-Būdavienė Š. Sveikinimas Lietuvai iš Tatrų // Kauno diena. Nr.34(21395). 2018 m. vasario 10 d., p.1-3.[6]
  15. 100 trispalvių Tatrų kalnuose // Kauno diena. Nr.40(21401). 2018 m. vasario 19 d., p.24.[7]
  16. Įveikė slovakų mestą kalnų iššūkį // Kauno diena. 2020 m. vasario 15 d., p.5.[8]
  17. Atverti nauji horizontai – pirmieji lietuviai įkopė į aukščiausią Mongolijos kalną // Kauno diena. Nr.150(23000). 2023 m. rugpjūčio 4 d., p.16.[9]
  18. „Lieponė J. Aukščiausią Mongolijos viršūnę pasiekusios lietuvių ekspedicijos vadovas Dainius: „Buvo sunkiau, nei tikėjomės““. 15min.lt. 2023-08-24. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  19. Vaitkūnienė E. Gimnazistai mankština kojas žygiui į Kilimandžarą // Laikinoji sostinė. Nr.53(3066). 2007 m. kovo 17 d., p.5.
  20. Vaitkūnienė E. Kauniečių gimnazistų vėliava plazdėjo virš Karpatų kalnų // Laikinoji sostinė. Nr.134(3147). 2007 m. liepos 13 d., p.5.
  21. Babilas D. Gimnazijos vėliava aukščiausiose viršukalnėse // Kauno diena. Nr.150(18213). 2007 m. liepos 4 d., p.13-14
  22. Aukštųjų Tatrų milžinas Gerlachas // Kelionės ir pramogos. Birželis (104). 2009, p.52-56.
  23. Šemelytė R. Kelionės – neblėstanti aistra // Šeimininkė. Nr.38(860). 2008 m. rugsėjo 24 d., p.6.
  24. Babilas D. Taikos vėliavą nešė per liūtis ir žaibus // Laikinoji sostinė. Nr. 156(3420). Rugpjūčio 14 d. 2008, p.9.
  25. Babilas D. Žygeiviai linkėjo taikos // Kauno diena. Nr.188(18548). 2008 m. rugpjūčio 20 d., p.24.[10]
  26. Babilas D. Juodasis gražuolis Grosglokneris // Kelionės ir pramogos. Gegužė (103). 2009, p.48-53.
  27. Karklytė J. Trispalvė papuošė Afrikos stogą // Kauno diena. Nr.27(18685). 2009 m. vasario 3 d., p.24.[11].
  28. Šemelytė R. Linkėjimai Laplandijos samiams // Šeimininkė. Nr. 52(926). 2009 m. gruodžio 30 d., p. 12-13.[12]
  29. „Švedijos Laplandijos takais iki Kebnekaisės ledo karūnos“. delfi.lt. 2009-10-01. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  30. Šemelytė R. Vasara su Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriumi, keliautoju Dainiumi Babilu // Šeimininkė. Nr. 29(1007). 2011 m. liepos 22 d., p. 20-21.
  31. Inytė V. Naujus pirkinius nusveria kelionės // Laikinoji sostinė. Nr.29(3699). 2012 m. liepos 21 d., p.10.
  32. Smolienė A. Visur kartu – ir darbe, ir kalnuose // Kauno diena. Nr.274(20735). 2015 m. lapkričio 26 d., p.11-12.[13]
  33. Juodelienė V. Su vaikais – į karų paženklintas šalis // Kauno diena. Nr.212(20974). 2016 m. rugsėjo 15 d., p.13-14.[14]
  34. Kauniečiai ruošiasi į Elbrusą – aukščiausią Europos viršukalnę // Kauno diena. Nr.154(21216). 2017 m. liepos 8 d., p.7.[15]
  35. Laukagalis M. Aukščiausio Europos kalno šturmas // Kauno diena. Nr.166(21228). 2017 m. liepos 22 d., p.40.[16]
  36. „Kauno dienos“ vėliava – virš Europos // Kauno diena. Nr.173(21235). 2017 m. liepos 31 d., p.5.[17]
  37. Babilas D. Damavandas: kalnų karalius kviečia į Iraną // Keliauk! Nr.1(17). 2021 m. pavasaris, p.56-67.
  38. „Lieponė J. Keliautojas Dainius Babilas: „Kuo daugiau susikaupusių rūpesčių kasdienybėje, tuo ilgesnio žygio reikia““. 15min. 2021-03-07. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  39. „Miliūnaitė E. Grupė lietuvių retai pasirenkamu keliu įkopė į Kilimandžarą: perėjo 5 klimato zonas“. 15min. 2022-03-06. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  40. „Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ką atrandame leisdamiesi ieškoti pasaulio užkampio? Pokalbis su D. Babilu“. lrt.lt (Podcast). 2022-05-17. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
  41. „Tarybos nariai. Dainius Babilas“. ltkt.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-20.
  42. „Gyvenimo aprašymas. Dainius Babilas“. tmde.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-20.
  43. „Pristatė netradicinę pasakų knygą: kviečia susipažinti su 12 tautų, gyvenančių Lietuvoje“. delfi.lt. 2022-09-19. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.