Dainius Babilas
| Dainius Babilas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1979 m. rugsėjo 6 d. Panevėžys |
| Pareigos | Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Dainius Babilas (g. 1979 m. rugsėjo 6 d. Panevėžyje) – kultūros, švietimo, jaunimo srities projektų ir kalnų ekspedicijų vadovas, keliautojas ir alpinistas, nuo 2024 m. – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius[1].
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1997 m. baigė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją. 2001 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete baigė istorijos bakalauro, 2003 m. – istorijos magistro studijas.
1999–2002 m. dirbo Zapyškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoju. 2003–2013 m. buvo Kauno jėzuitų gimnazijos istorijos mokytoju ir žygeivių vadovu. 2004–2020 m. dirbo Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriumi[2]. 2021–2024 m. dirbo tarptautinės neformaliojo švietimo programos „The Duke of Edinburgh's International Award“ koordinatoriumi Lietuvoje. Nuo 2021 m. – Lietuvos kultūros tarybos narys.
Dirbdamas Kauno įvairių tautų kultūrų centre organizavo ir koordinavo daugiau kaip 90 kultūros, švietimo ir jaunimo srities projektų, aktyviai dalyvavo organizuojant daugiau nei 1200 kultūros ir švietimo renginių tarpkultūrinės visuomenės formavimo ir tautinių bendrijų integracijos srityje. 2006–2012 m. organizavo tuo metu didžiausią tautinių mažumų kultūros renginį šalies mastu – Lietuvos tautų festivalį „Kultūrų tiltai“. Nuo 2007 m. aktyviai dalyvavo tarptautiniuose studijų vizituose, stažuotėse, konferencijose, iš viso daugiau nei 30 tarptautinių projektų pagal ES programas „Youth in Action“ ir „Erasmus+“ Lietuvoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Čekijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Lenkijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Didesnė jų dalis buvo skirta kultūrinei edukacijai ir tarptautiniams tarpdisciplininiams jaunų menininkų performansams kurti Kaune, Kelne, Florencijoje ir kituose Europos miestuose. 2014–2017 m. dirbo ES programos „Erasmus+“ ekspertu.
Aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Nuo 2002 m. Lietuvos karo istorijos draugijos, nuo 2012 m. – Lietuvos alpinizmo asociacijos, nuo 2021 m. – tarptautinės asociacijos „Culture Action Europe“, Lobiautojų asociacijos, Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos narys, nuo 2023 m. tarptautinės asociacijos „Alpenverein Britannia“ narys. 2016–2024 m. buvo tarptautinės kultūros įstaigų ir organizacijų asociacijos „Roots & Routes International“ tarybos narys. 2018–2020 m. buvo Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidiumo narys. Nuo 2019 m. – Tarptautinės alpinizmo federacijos (UIAA) Jaunimo komisijos narys.
Kelionės ir ekspedicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2001 m. dirba kelionių vadovu ir gidu, vadovauja kalnų žygiams ir ekspedicijoms, rašo straipsnius kelionių žurnalams. Iš viso lankėsi daugiau nei 60 šalių ir pasiekė 45 valstybių aukščiausias vietas. 2010 m. pradėjo telkti alpinistų ir žygeivių bendruomenę, kuri vėliau buvo pavadinta „Narsuoliai“[3]. Kartu su šia bendruomene surengė daugiau nei 50 ekspedicijų į 20 valstybių kalnus, pasižymėjo anksčiau lietuvių neįveiktais maršrutais, pasiekė septynias viršukalnes aukščiau 5000 metrų virš jūros lygio Irane, Meksikoje, Rusijoje, Sakartvele, Tanzanijoje, Turkijoje, Ugandoje. 2016 m. per vienus metus aplankė 40 valstybių.
2018 m. vasario 16 d. vadovavo kalnų žygiui, kurio metu buvo pasiektas simbolinis 1918 ir 2018 metrų aukštis Aukštuosiuose Tatruose, buvo iškelta 100 Lietuvos trispalvių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šį žygį kaip vieną įsimintiniausių iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. 2020 m. vadovavo pirmosioms lietuvių komandoms, kurios žiemą ir vasarą įveikė slovakų „Doby Tatry“ iššūkius, 2021 m. – švedų „Fjällräven Classic“ iššūkį Švedijoje, o 2022 m. „Fjällräven Classic“ iššūkį Škotijoje. 2023 m. buvo pirmosios lietuvių ekspedicijos į Chiuteno kalną (4356 m) – aukščiausią Mongolijos viršukalnę vadovas[4]. 2024 m. vadovavo lietuvių ekspedicijoms, kurios ne tik įkopė Kilimandžaro viršūnę (5895 m), bet ir nakvojo jo krateryje, taip pat įkopė į Stenlio kalną (5109 m) – aukščiausią Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos viršukalnę.
Svarbiausi įkopimai kalnuose:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Viršukalnės |
| 2007 |  Gerlachas (2654 m),  Hoverla (2061 m)
|
| 2008 |  Grosglokneris (3798 m),  Triglavas (2864 m), Jalovec (2645 m)
|
| 2009 |  Kilimandžaras (5895 m Machame maršrutu), Triglavas (2864 m),  Kebnekaisė (2104 m)
|
| 2010 | Triglavas (2864 m), Mangartas (2679 m),  Hvannadalshnukur (2111 m)
|
| 2013 |  Tubkalis (4167 m)
|
| 2015 |  Pikas (2351 m)
|
| 2016 |  Musala (2925 m),  Haltis (1324 m)
|
| 2017 |  Elbrusas (5642 m),  Koma Pedrosa (2943 m),  Bobotov Kukas (2523 m)
|
| 2018 | Tubkalis (4167 m), Ouanoukrim (4080 m), Zla Kolata (2534 m), Bobotov Kukas (2523 m)
|
| 2019 |  2019 m. Demavendas (5610 m), Hoverla (2061 m)
|
| 2020 | Haltis (1324 m)
|
| 2021 |  Araratas (5137 m), Kebnekaisė (2104 m)
|
| 2022 | Kilimandžaras (5895 m Rongai maršrutu),  Kazbekas (5054 m),  Bazardiuziu (4466 m), Tubkalis (4167 m),  Mulasenas (3479 m)
|
| 2023 |  Orisaba (5636 m), Tubkalis (4167 m)
|
| 2024 | Kilimandžaras (5895 m. Shira maršrutu),  Stenlio kalnas (5109 m), Tubkalis (4167 m)
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Darbą pradeda naujasis departamento direktorius Dainius Babilas“. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-07-26.
- ↑ Dainius Babilas. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaunas. 2008. p.270.
- ↑ Kutinskaitė-Būdavienė Š. Narsuoliai – kalnų pašaukti // Kauno diena. Nr.243(23093). 2023 m. gruodžio 16 d., p.12-13.
- ↑ Atverti nauji horizontai – pirmieji lietuviai įkopė į aukščiausią Mongolijos kalną // Kauno diena. Nr.150(23000). 2023 m. rugpjūčio 4 d., p.16.