Kauno įvairių tautų kultūrų centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′56.00″ š. pl. 23°53′35.39″ r. ilg. / 54.8988889°š. pl. 23.8931639°r. ilg. / 54.8988889; 23.8931639

Kauno įvairių tautų kultūrų centras
Kitkc logo1.jpgKitkc foto02.jpg
Veiklos pradžia2004 m. balandžio 30 d.
StatusasViešoji įstaiga
DirektoriusDainius Babilas
Darbuotojai5
Salės dydis98 m² ir 59 m²
AdresasŠv.Gertrūdos g.58, Kaunas,
LT 44261, Lietuva Lietuva
Tinklalapiswww.minority.lt

Kauno įvairių tautų kultūrų centras – tautinių mažumų kultūros, švietimo, neformalaus ugdymo ir jaunimo veiklos srityse veikianti įstaiga, kuri siekia stiprinti kultūrinės įvairovės, tautinės tolerancijos ir pagarbos kiekvienos tautybės žmogui vertybes, formuoti tarpkultūrinius ryšius bei dialogą. Įstaiga kuria ir puoselėja kultūrinę erdvę įvairių tautybių žmonių bendravimui bei bendradarbiavimui, įgyvendina tautinių santykių darnumo politiką, inicijuoja ir įgyvendina įvairius projektus, kurie padeda integruoti tautines mažumas į šalies visuomenę.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstaiga įkurta 2004 m. balandžio 30 d. Ją įsteigė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Kauno miesto savivaldybės taryba.[3][4] 2004 m. lapkričio 18 d. surengtas iškilmingas Kauno įvairių tautų kultūrų centro pastato atidarymas.[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reorganizavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, nuo 2010 m. sausio 1 d. įstaigos dalininko teisės perduotos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai.[6] Nuo 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai priklausiusios dalininko teisės perduotos Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.[7] 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto savivaldybė perdavė daugiau nei 14 metų turėtas įstaigos dalininko teises Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo vieninteliu įstaigos dalininku – savininku.

2018–2019 m. tarptautinės organizacijos atkreipė dėmesį į įstaigos veiklą.[8] 2019 m. sausio 8 d. pateiktose Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto išvadose[9] ir 2019 m. kovo 27 d. Ministrų Komiteto rezoliucijoje[10] išreikštas susirūpinimas dėl įstaigos veiklos tęstinumo.

Nuo 2016 m. įstaiga veikia pagal atnaujintus įstaigos įstatus, kuriuose suformuluoti nauji veiklos tikslai ir veiklos sritys. Nuo pat įstaigos įkūrimo jai vadovauja direktorius Dainius Babilas.[11]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmet įstaiga organizuoja apie 70 kultūros renginių: koncertų, meno parodų, vakaronių, poezijos skaitymų, kulinarinio paveldo ir knygų pristatymų. Taip pat organizuoja mokymus bei seminarus tautinių mažumų bendruomenių vadovams, lyderiams, aktyviems organizacijų nariams ir jaunimui. Įstaiga kviečia mokslininkus ir specialistus į mokslines konferencijas, seminarus ir diskusijas apie tautinių mažumų istoriją, veiklą, aktualijas bei problemas, integracijos procesus. Įstaigos administracija kaupia, sistemina bei platina medžiagą apie tautines mažumas,[12] padeda mokslininkams, studentams bei moksleiviams atlikti tyrimus, rengia pranešimus bei straipsnius spaudai, dalyvauja televizijos ir radijo laidose.

2006–2012 m. įstaiga organizavo kasmetinį Lietuvos tautų festivalį „Kultūrų tiltai“ – vieną didžiausių tautinių mažumų kultūros renginių Lietuvoje. Jo metu koncertavo geriausi Lietuvos tautinių mažumų meno kolektyvai, surengti amatų pristatymai ir vaikų kūrybinės akcijos. Festivalis tradiciškai organizuotas Kauno miesto centre po atviru dangumi, 2013 m. surengtas Alytuje. 2008 ir 2013 m. įstaiga organizavo Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalį, kuris kasmet organizuojamas skirtinguose šalies miestuose.[13]

Nuo 2006 m. įstaiga reguliariai organizuoja fotografijos projektus, kurių metu profesionalūs fotomenininkai bendradarbiauja su tautinių mažumų bendruomenėmis bei Lietuvos mokyklų moksleiviais kurdami įvairias kultūras pristatančias parodas.[14][15] Vėliau jos pristatomos ir eksponuojamos šalies kultūros centruose, galerijose, mokyklose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose.

2014–2016 m. įstaiga organizavo Afrikos kultūros dienas Kaune.[16] Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centru organizuojami japonų, korėjiečių ir kitų Azijos tautų kultūrai skirti renginiai.

Įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su tautinių mažumų (armėnų, baltarusių, lenkų, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų ir kt.) nevyriausybinėmis organizacijomis.[17] Įstaigos patalpose nuolat vyksta tautinių mažumų bendruomenių renginiai, susirinkimai bei meno kolektyvų repeticijos.[18]

Tai vienintelė įstaiga Kauno regione, turinti tokį veiklos pobūdį. Panašios įstaigos: Vilniuje – Tautinių bendrijų namai, Klaipėdoje – Tautinių kultūrų centras.

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstaiga inicijuoja ir organizuoja tarptautinius projektus pagal ES programas: nuo 2007 m. – „Mokymasis visą gyvenimą“ („Grundtvig“, „Leornardo da Vinci“) ir „Veiklus jaunimas“, nuo 2014 m. – „Erasmus+“. Palaikomi ryšiai su veiklos partneriais užsienio valstybėse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kt. Dalyvaujama kitų įstaigų projektuose. Įstaigos administracijos darbuotojai kelia kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose ir seminaruose, vyksta į konferencijas, stažuotes, jaunimo mainus ir pažintinius vizitus pagal ES programas.

2015 m. įstaiga priimta į tarptautinę kultūros įstaigų bei organizacijų asociaciją „Roots & Routes International Association“ ir tapo pirmąja jos nare iš Lietuvos. 2015 m. įstaigos vadovas Dainius Babilas išrinktas asociacijos auditoriumi, 2016 m. – prezidiumo nariu trijų metų kadencijai.[19]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Smolienė A. Lietuviškame Kaune - kitataučių sėkmė // Kauno diena. 2015 m. rugpjūčio 11 d.
  2. Sokolovaitė K. Apie tai, be ko Kauną įsivaizduoti būtų sunku // Kaunas pilnas kultūros. Nr.1(5). 2016 m. sausis
  3. Kiaušas V. Naujas tautinių mažumų kultūros centras // Nemunas. Nr. 27(468). 2004 m. spalio 21-27 d.
  4. Babilas D. Naujos Kauno tautinių mažumų organizacijų galimybės // Podiumas. Nr. 3(33). 2004 m. lapkritis.
  5. Kanopkaitė R. Bendras adresas visoms tautinėms mažumoms // Kauno diena. 2004 m. lapkričio 19 d.
  6. 2009-12-16 LRV nutarimas Nr.1656 dėl viešųjų įstaigų dalininko teisių ir pareigų įgyvendinimo
  7. 2015-07-01 LRV nutarimas Nr.702 dėl viešųjų įstaigų dalininko teisių ir pareigų įgyvendinimo
  8. Smolienė A. Biurokratai apmokestino Kauno tautines mažumas // Kauno diena. 2019 m. vasario 8 d.
  9. The Fourth Opinion on Lithuania of the Council of Europe Advisory Committee on the Framework Convention for the Protection of National Minorities
  10. Resolution CM/ResCMN(2019)4 on the implementation of the Framework Convention for the Protection of National Minorities by Lithuania
  11. Patašius M. Kaunas rengiasi galimam svetimšalių antplūdžiui // Laikinoji sostinė. Nr. 102(2358). 2004 m. gegužės 27 d.
  12. Babilas D. Lietuvos tautinės mažumos „Vikipedijos“ puslapiuose // Tautinių bendrijų naujienos. Nr.2(41). 2012.
  13. Babilas D. Tautinių mažumų mokyklų festivalis sugrįžo į Kauną // Delfi. 2013 m. lapkričio 26 d.
  14. Šemelytė R. Daugiakultūrinis šviesos raštas // Šeimininkė. Nr. 38(808). 2007 m. rugsėjo 19-25 d.
  15. Atvertimai ir apvertimai // Kauno diena. 2011 m. sausio 4 d.
  16. Afrikos kultūros dienos įkaitins Kauną // 15min. 2015 m. gegužės 22 d.
  17. Rumša J. Trys klausimai Dainiui Babilui, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriui // Tautinių bendrijų naujienos. Nr.2(29). 2009.
  18. Kažemėkaitytė J. Kaunas – ir lietuvybės, ir tolerancijos kitoms tautoms bastionas // Šeimininkė. Nr. 18(892). 2009 m. gegužės 6-12 d.
  19. Rumša J. Narystė tarptautinėje asociacijoje suteikė daugiau galimybių // Tautinių bendrijų naujienos. Nr.3(54). 2015.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka