Čepukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Biržų rajone žr. Čepukai (Biržai).
Portal.svg
Čepukai
Čepukai (Ignalinos r.).JPG
Įvažiavimas kaiman

Čepukai
Koordinatės 55°32′10″š. pl. 26°32′35″r. ilg. / 55.536°š. pl. 26.543°r. ilg. / 55.536; 26.543 (Čepukai)Koordinatės: 55°32′10″š. pl. 26°32′35″r. ilg. / 55.536°š. pl. 26.543°r. ilg. / 55.536; 26.543 (Čepukai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Rimšės seniūnija
Gyventojų skaičius 27 (2011 m.)

lenk. Czepukany

Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Čepùkai

Čepukai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 3 km į pietus nuo Gaidės, prie Apvardų ežero, netoli sienos su Baltarusija. Eina kelias  1411  RimšėČepukaiGaidėVilkaragis , atšaka į Švikščionis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pr. pateko į Novoaleksandrovsko apskritį, Rimšės valsčių.[2] Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai (Breslaujos apskritis, Rimšės valsčius). 1921 m. surašymo duomenimis čia gyveno 127 žmonės, visi lenkai.[3] Buvo Dūkšto–Drujos geležinkelio stotelė.[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[5] 1921 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
179 127 137 105 85 79 47 43 27


Čepukų kryžius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Czepukany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 362 psl. (lenk.)
  3. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, Tom VII, część II. Ziemia Wileńska. Warszawa, 1923.
  4. [1]
  5. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych. t. I–VII. Warszawa, 1923.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej z oznaczeniem terytorjalnie im właściwych władz i urzędów oraz urządzeń komunikacyjnych, Przemyśl, Warszawa 1933, s. 43.