Chlodvigas

Chlodvigas
Frankų karalius

Chlodvigas
Merovingai
Gimė	466 m. Turnė
Mirė	511 m. lapkričio 27 d. (~45 metai) Liutecijoje
Palaidotas (-a)	Sen Deni bazilika
Tėvas	Childerikas I
Motina	Bazina Tiuringietė
Sutuoktinis (-ė)	Klotilda iš Burgundijos
Vaikai	Teodorikas I, Ingomeras, Chlodomiras, Chilbertas I, Chlotaris I, Klotilda
Frankų karalius
Valdė	481 m. - 511 m. (~30 metų)
Pirmtakas	Childerikas I
Įpėdinis	Chlodomiras

Veikla	Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas.

Vikiteka	Chlodvigas

Chlodvigas (šaltiniuose ir: Klovis I, Chlodovekas I, pranc. Louis, o vokiečių – Ludwig, 466 m. Turnė – 511 m. lapkričio 27 d., Liutecijoje) – Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas.^[1]

Biografija

Salijų frankų šakos karaliaus Childeriko I ir tiuringų karaliaus dukters Bazinos sūnus. Po tėvo mirties 481 m. buvo išrinktas Salijų frankų karaliumi. Nepaisant jauno amžiaus sugebėjo įtikinti kitų frankų šakų vadus užpulti Šiaurės vakarų Galiją, kur po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikėsi nepriklausoma vietininko Siagrijaus valda.

Salijų frankai gyveno į vakarus nuo Reino žemupio, o jų centras buvo Turnė. Chlodvigo sąjungininkas buvo Ragnacharas, kurio sostinė buvo Kamerichas (dab. Kambre Kambrai) pagal dabartinę Prancūzijos ir Belgijos sieną, teritorijos, vadinamoj Toksandrija. 485 m. frankai užpuolė Siagrijaus valdą, sumušė jo kariuomenę ir apiplėšė Suasoną. Chlodvigo valdos išsiplėtė iki Senos upės.

Tuo pat metu buvo užkariauta tungrų žemė su Reimsu. Visą karo grobį frankų kariai pasidalijo burtais lygiomis dalimis. Liko tik taurė, kurią Chlodvigas norėjo pasilikti sau. Tada vienas frankų karys nenorėjo sutikti su tuo ir taurę sudaužė. Chlodvigas nutylėjo, tačiau jau kitais metais (486 m.) per tradicinę kariuomenės apžiūrą 'gegužės laukuose' jis tą karį nužudė kirviu visų akivaizdoje. Šis įvykis istorijos veikaluose pateikiamas kaip klasikinis feodalinės valstybės tapsmo pavyzdys. Jis atsivertė į katalikybę, o ne į arijonų krikščionybę, įprastą tarp kitų germanų genčių, raginamas žmonos burgundės Klotildos, kuri jau buvo katalikė. Jis buvo pakrikštytas Reimso katedroje kaip dauguma būsimų Prancūzijos karalių. Tai buvo labai svarbus poelgis po to sekusiai Vakarų Europos ir Prancūzijos istorijai, nes Chlodvigas užėmė visą buvusią Galijos provinciją (maždaug visa dabartinė Prancūzijos teritorija), kuri tuomet buvo Europos reikalų centras. Jis laikomas Prancūzijos (jo valstybės valdos maždaug sutampa su Prancūzijos teritorija jo mirties metu) ir Merovingų dinastijos, kuri valdė frankus atėjusius du šimtmečius, įkūrėju.

Frankų suvienijimas

481 m., pakeitęs tėvą Childeriką, Chlodvigas tapo karaliumi. Jo valdoma teritorija apėmė sritį į vakarus nuo žemutinio Reino, taip vadinamąją Toksandriją. 486 m. sumušė Siagrijų (Syagrius), paskutinį romėnų vietininką Galijoje, valdžiusį maždaug dabartinės Aukštutinės Prancūzijos teritorijoje. Ši pergalė leido Chlodvigui išplėsti savo teritoriją į pietus, iki dabartinio Luaros departamento. Po to jis sudarė sąjungą su ostrogotais, kai atidavė į žmonas savo seserį Audofledą jų karaliui Teodorikui Didžiajam. 491 m. sumušė rytinius kaimynus tiuringus, o dar po penkerių metų su kitų frankų karaliukų pagalba Tolbiako mūšyje nugalėjo alemanus. Po šio mūšio Chlodvigas atsivertė į katalikų tikėjimą. Tuo jis išsiskyrė iš kitų tuometinių germanų valdovų, pasirinkusių arijonų tikėjimą.

Po Vouillé mūšio 507 m. Chlodvigas išstūmė vizigotus į Ispaniją ir prisijungė didžiąją Akvitanijos dalį. Tada savo karalystės sostinę perkėlė į Paryžių, kur ir buvo palaidotas po mirties 511 m.

Šaltiniai

↑ Chlodvigas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 72 psl.

Chlodvigo genealogija

16. Faramondas

8. Chlodijonas Ilgaplaukis

17. Argota

4. Merovigas

9. Basina

2. Childerikas I

1. Chlodvigas

6. Basinas, Tiuringijos karalius

3. Bazina Tiuringietė

7. Basina, Saksonijos princesė

Karališkieji titulai
Chlodvigas Merovingai Gimė: 466 Mirė: 511 lapkričio 27
Prieš tai: Childerikas I	Frankų karalius 481 – 511 ((iki 509 m. Frankų salijų karalius))	Po to: Chloteras I (Suasono karalystė)
		Po to: Childebertas I (Paryžiaus karalystė)
		Po to: Chlodomiras (Orleano karalystė)
		Po to: Teoderikas I (Reimso karalystė)
Politinis postas
Prieš tai: Flavijus Enodijus Mesala	Romos imperijos Konsulas 507 Kartu su Anastazijum I, Valentinu Jaunesniuoju	Po to: Basilijus Venantijus

[1] Chlodvigas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 72 psl.

[1]