Aloyzas Valušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aloyzas Valušis

Aloyzas Valušis (1901 m. gruodžio 4 d. Kuktiškėse1998 m. sausio 31 d. Sent Pitersberge, Florida, JAV) – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininkas, karo atašė Lenkijoje. Skautų veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Vilniuje, Panevėžyje, Maskvoje. Nuo 1918 m. dalyvavo Lietuvos skautų veikloje, atstovavo šalį tarptautinėse šios organizacijos konferencijose. 19181919 m. buvo Vilniaus lietuvių skautų tunto adjutantu. 19191924 m. Lietuvos skautams remti draugijos tarybos narys. 19221925 m. Vyriausiojo skautų štabo Bendrojo skyriaus vedėjas, o 19311933 m. Užsienio dalies vedėjas.

1919 m. kovo 18 d. stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenės atskirą Vilniaus batalioną, tais pačiais metais baigė Kauno karo mokyklą. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 19211924 m. tarnavo 1-ojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko vado adjutantu. 1924 m. Šiauliuose išlaikė gimnazijos kurso egzaminus brandos atestatui gauti. Po to Prancūzijoje studijavo karybą: 1926 m. baigė Saint-Cyro karo mokyklą École spéciale militaire de Saint-Cyr, 1929 m. – Saumuro kavalerijos karininkų mokyklą École de cavalerie de Saumur. 19261927 m. tarnavo Respublikos Prezidento adjutantu. 1931 m. baigė Belgijos karo akademiją. Grįžus į Lietuvą buvo paskirtas kariūnų aspirantų eskadrono vadu (19311934 m.), kartu dėstė Karo mokykloje. Vėliau ketverius metus vadovavo 1-ojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkui. 19381939 m. – Lietuvos karo atašė Lenkijoje. 1940 m. pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau – į JAV.

Buvo vedęs Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dukterį Mariją–Danutę (1905-1993).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aloyzas Valiušis. Raitininkų ir arklių parengimas rungtynėms su kliūtimis – Kaunas, 1929
  • A.Valušis. Pro memoria. Įspūdžiai palydint iš Lietuvos Valstybės prezidentą, Lietuvos aneksija. 1940 metų dokumentai. // Sud. Leonas Gudaitis. – Vilnius, 1990

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]