Butigeidis

Butigeidis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Gediminaičiai
Gimė	1240 m.
Mirė	1290, 1291 arba 1295 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1285 m. – 1290 m. (~5 metai)
Pirmtakas	Daumantas
Įpėdinis	Butvydas

Butigeidis (arba Butegeidis, vok. Butegeyde, rusėn. Будикид, m. 1290 arba 1291 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1285 ar 1286 m. iki mirties), Butvydo vyresnysis brolis ir Vytenio dėdė. Kas buvo Butigeidžio tėvas, tiksliai nežinoma^[1].

Nuo XIX a. pab. dauguma istorikų Butigeidį, kaip spėjamo Gedimino brolio Vytenio dėdę, laiko pirmuoju LDK valdžiusiu Gediminaičiu (1974 m. lenkų istorikui J. Ochmanskiui atkreipus dėmesį į tai, kad rusų XIV a. poemoje „Zadonščina“ Algirdo senelis vadinamas „Skolomendu“, ilgainiui kai kuriems tyrinėtojams Gedimino ir jo pirmtako, Butvydo sūnaus Vytenio brolystė ėmė atrodyti abejotina).

Spėjama, kad Butigeidis pradėjo valdyti po to, kai 1285 m. kovo 25 d. pietinėje Tverės kunigaikštystės dalyje patyrė skaudų karinį pralaimėjimą ir pateko į nelaisvę ar žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Daumantas. Jo ir Butigeidžio giminystės ryšys nežinomas, tačiau tikėtina, kad Butigeidis galėjo būti Daumanto sūnus ar tolesnis giminaitis, nes valdydamas LDK, Butigeidis (tiksliau, 1285–1286 m. LDK valdęs nežinomo vardo kunigaikštis), kaip ir jo pirmtakas Daumantas, persekiojo Mindaugo giminės priešus ir Traidenio šalininkus.

Šaltiniuose Butigeidis minimas nuo 1289 m., − pasak Volynės metraščio, tų metų balandžio mėn. (apie stačiatikių Velykas) „Lietuvos kunigaikščiai“ Butigeidis ir jo brolis Butvydas sudarė taiką su Volynės kunigaikščiu Mstislavu Danilovičiumi, pastarajam perleisdami Valkavisko sritį ar pilį (gorod svoj Volkovyjesk); Petro Dusburgiečio kronikoje rašoma, kad tų pačių metų rudenį „Lietuvos karaliaus“ (t. y. Butigeidžio, šaltinyje paminėto, nenurodant jo vardo) vadovaujama 8000 raitelių kariauna nusiaubė Sembą.

Antrą ir paskutinį kartą Butigeidis šiuo vardu paminėtas Livonijos ordino magistro Holtės Hohenbachiečio 1290 m. lapkričio mėn. laiške Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistrui Meinhardui Kverfurtiečiui. Jame Livonijos krašto magistras išreiškė pasiryžimą ateinančią žiemą su visa jam pavaldžia kariuomene įsiveržti į „karaliaus Butigeidžio“ žemę (terram regis Butegeyde)^[2].

Valdant Butigeidžiui, LDK nuolat kariavo su abiejomis šalia Lietuvos įsikūrusiomis Vokiečių ordino šakomis. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje tada pradėjo formuotis gynybinė panemunės pilių sistema. Vokiečių ordino prūsiškoji šaka įsitvirtino Nemuno žemupyje, o Livonijos ordinas galutinai užkariavo Žemgalą.

Po Butigeidžio mirties nauju didžiuoju kunigaikščiu tapo Butigeidžio jaunesnysis brolis Butvydas.

Karališkieji titulai
Butigeidis Gediminaičių šeima Gimė: ? Mirė: 1290 arba 1291
Prieš tai: Daumantas	Lietuvos didysis kunigaikštis 1285(?)–1290(?)	Po to: Butvydas

Išnašos

↑ Rowell S. C., Iš viduramžių rūkų kylanti Lietuva, V., 2007, p. 57.
↑ Preußisches Urkundenbuch, Bd. 1, Hälfte 2, Königsberg, 1909, s. 355.

[1] Rowell S. C., Iš viduramžių rūkų kylanti Lietuva, V., 2007, p. 57.

[2] Preußisches Urkundenbuch, Bd. 1, Hälfte 2, Königsberg, 1909, s. 355.

[1]

[2]