Aptarimas:Butigeidis

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Būtų smagu sužinoti ir kitų nuomonę dėl keitimo [1], kuriuo išmesti ryšiai su Gediminu (kaip nepagrįsti). Kažkaip keista, kaip gali nepagrįsti giminystės ryšiai būti minimi visose mano turimose šiuolaikinėse knygose (VLE, A.Bumblausko istorija) ir minimi ne kaip spėjami, bet kaip tikrai žinomi (VLE rašoma "Butigeidis - pirmasis žinomas Gediminaitis"). Net jei tai ir nepagrįsti ryšiai, reiktų parašyti, kad jie manomi ir pridėti "nors nėra tą patvirtinančių įrodymų". Vis tik enciklopedijos skaitytojas čia tikisi rasti atsakymus į visus klausimus, taigi kai kurie norės ir pasitikrinti apie girdėtus ar kitur perskaitytus Butigeidžio ryšius su Gediminaičiais. knutux 17:15, 28 Vasario 2006 (EET)

man (ir ne tik man) irgi truputuką keista, kad vien hipotezėmis "grįsti" giminystės ryšiai ir VLE, ir A. Bumblausko "Istorijoje" įvardyti ne kaip spėjami, o kaip tikrai žinomi ar patikimai įrodyti (o jei rimtai, tai aš net neabejoju, kad ir A. Bumblauskas, ir kt. profesionalūs istorikai kuo puikiausiai suvokia, kokia iš tiesų paini yra viduramžių lietuvių elito giminystės ryšių rekonstr. problematika, tik dauguma tų istorikų, rašydami ar kalbėdami apie tuos ryšius, dažniausiai tiesiog tingi "per daug smulkintis"...) Gugis 10:10, 2007 spalio 24 (EEST)
Atsiprašau, bet jūs rašote ne tuo adresu - Vikipedijoje net nėra svarbu kiek faktai tikslūs, žymiai svarbiau, kad jie būtų patikrinami, todėl čia reikia rašyti patikimose publikuotose knygose bei straipsniuose pateiktą informaciją (įrašant ir šaltinius). Jei yra publikuota ir kita nuomonė, reikia paminėti ir ją (su patikimais šaltiniais). Abejones dėl faktų tikslumo jau reikia rašyti autoriams ir laukti, kada bus išleisti patikslinti leidiniai, tada jau patikslintą informaciją dėti į Vikipediją. knutux 12:22, 2007 spalio 24 (EEST)
pritariu; ypač džiugiai mane nuteikė (neironizuoju) tamstos pagraudenimas, kad esą "skaitytojas čia tikisi rasti atsakymus į visus klausimus". Gugis 14:13, 2007 lapkričio 8 (EET)

Gal gerb. Gugis ir Dirgela galėtų pabaigti perkurinėti Lietuvos istoriją vikipedijoje. Kažkoks vienas istorikas sugalvojo, kad buvo Butigedas ir iškart čia pervadinta, nors jau nuo senų laikų įsigalėjęs Butigeidžio vardas. Noriu priminti, kad čia ne vieta daryti kažkokias istorines naujoves. Naujausius tyrimus ir versijas žinoma paminėti verta, bet jas diegti kitiems kaip gryną tiesą irgi nereikia. * Hugo ¿díme? 11:50, 2007 spalio 25 (EEST)

Šaltiniai, šaltiniai?--Dirgela 00:22, 2007 spalio 26 (EEST)
pritariu Dirgelai, kad reik vis delto pateikt šaltinius.. Jau net ir nepaprastam skaitytojui nebeįmanoma susigaudyt koks vis dėlto tas vardas. Mano nuomone turėtų būt Butigedas, nes tai vieninteliai dvikamienių vardų sandai, patvirtinti istoriškai, tarp visų variantų, nors gali būt ir kitaip Iulius 14:12, 2007 spalio 27 (EEST)
kodėl Butigedas, o ne Butgedas? gal manai, kad jis buvo koks į LDK atbėgęs prūsas? anų laikų lietuvis galėjo būti vadinamas tik Butgedu (nors, tiesą sakant, nei mano, nei tavo iki šiol niekur nepublikuota nuomonė čia nieko nelemia). Gugis 11:13, 2007 lapkričio 5 (EET)

Z.Z pateikiamos pastabos [2]. Z. Zinkevičius. Senosios Lietuvos vardynas, 2007 p.49. Žinau kad Gugis Zinkevičių gerbia, M.K. 15:55, 2007 spalio 27 (EEST)

gerbti tai gerbiu, tačiau, kaip sakoma, "Platons yr neblogs mana prietelius, ale gi prauda man i už aną mielesnė"... Kai dauguma liet. istorikų vietoj Butigeidis/Butegeidis ims rašyti zinkevičiškai -- tada jau ir mes teip rašysma. tuo tarpu šiuo metu to "Butigeido" nevartoja nė vienas iš mūsų istorikų (ir teisingai daro, nes jokių pan. analogų nėra nei tarp istoriškai paliudytų, nei tarp mūsų laikus pasiekusių lietuviškų dvikamienių asmenvardžių). Gugis 11:13, 2007 lapkričio 5 (EET)
Nusimušė Z.Z. linkas, per naują įkeliu čia. M.K. 14:21, 2007 lapkričio 5 (EET)
iš kur išvis lietuvio varde tas jungiamasis balsis e Butegeidis? Juk vienintelis istoriškai žinomas jungiamasis balsis gali būti tik i. Gediminas>Gedminas, Butivydas>Butvydas, Algimantas, ir kt.Iulius 13:33, 2007 lapkričio 5 (EET)
sakai, istoriškai žinomas jungiamasis balsis? atseit, istoriškai žinomas lietuviškas??????? jungiamasis balsis? ir iš kokių gi ist. šaltinių jis galėtų būti žinomas, ką? //kit. sakant, Jūsų nuol. tarnas net neabejoja, kad visi trys tamstos pateikti pvz. su jung. balsiu yra ne lietuviški asmenv.(kaip kadaise dar beveik paauglys K. Būga išspekuliavo), o liet. asmenvardžių Gedminas, Butvydas ir Algmantas slaviški perdirbiniai. Gugis 17:44, 2007 lapkričio 6 (EET)
Labai įdomi ir iki šiol dar man negirdėta teorija. Bet kuriuo atveju jai prieštarautų toks vokiečių raštuose paliudytas vardas kaip "Butegeyde". Vis dėlto tai, kad praktiškai visi istoriniai vardai galėjo būti apskritai vartoti be jungiamojo balsio patvirtina tokie pavyzdžiai kaip Buivydiškės iš Butvydas //iš Buivydas, -- Gugio "trigrašis", galbūt, bet jei Gedgaudas pavirto Gelgaudu, kodėl Butvydas negalėjo tapt Buivydu (ką išvis reikštų tas sandas "bui-"?//, pavardės Gedminas ir Almantas iš Algmantas, Gelgaudiškis ir Gedgaudas, Žymantas iš Žygmantas (kai kurios etimologijos grynai mano spekuliatyvios) Iulius 00:03, 2007 lapkričio 7 (EET)
labiau tikėtina, kad Gelgaudas yra ne Gedgaudas variacija, o atskiras liet. asmenv.; Buivydu galėjo tapti tik Buitvydas Gugis 10:01, 2007 lapkričio 9 (EET)

su vad. vokiškais liet. vardų perteikimais derėtų "apsieiti" ypač atsargiai, -- juk daugelis tų perteikinių į mums rūpimus 13-14 a. raštus yra patekę iš kryžeivių kariuomenę visuose jos žygiuose lydėjusių prūsakalbių kar. vedlių bei vertėjų lūpų. daugiausia jiems (taip pat jų kolegoms latgaliams, žemgaliams, kuršiams etc.) dabar turėtume būti "dėkingi" už tai, kad nemaža dalis 13-15 a. gyvenusių lietuvių vardų mūsų laikus pasiekė iš esmės suprūsinti /sukuršinti / sužemgalinti.

tamstos pateikti pavyzdžiai (su Almantas<Algmantas, Žymantas<*Žygmantas; nuo savęs dar pridurč, kad liet. vardas Gedgaud(a)s mūsų sen. slavakalbėje raštijoje figūruoja vien kaip Giedygold ir pan., o jų tarpus. santykis yra mažd. toks, kaip liet. Gedmin(a)s su "slaviškuoju kanceliariškuoju" jo atitikmeniu Giedimin) toli gražu neprilygintini mūsų humanitarų vis dar labai mėgstamiems grynai spekuliatyviems ir net vaikiškai naiviems etimologizavimams //bent jau man, jau kokius 2 desėtkus metų gana nuoširdžiai besigilinančiam į lietuviškosios istorinės lingvistikos bei ist. dialektologijos subtilybes, teip atroda; kita vertus, mudu, Juliau, šiame apt. psl. jau biškiuką "užsitrolinom", taigi siūlyč kuom greičiaus užbaigt, kol da negavom į galvą// Gugis 16:18, 2007 lapkričio 7 (EET)

Beje derėtų pastebėti, kad kalbamu laikotarpiu latgaliai ir žiemgaliai skyrėsi nuo lietuvių ne ką labiau nei patys jie vieni nuo kitų, t.y. tie kalbų skirtumai nebuvo tokie dideli, kaip kad dabar tarp mūsų ir latvių.Iulius 18:07, 2007 lapkričio 7 (EET)

prie išvados, kad 11-13 a. gyvenę [vakariniai] latgaliai (su nuo jų beveik nesiskyrusiais sėliais) ir žemgaliai laikytini labiau dviejomis vieno etnoso etnogr. grupėmis nei atskirais etnosais, latvių archeologai priėjo dar sovietmečio pabaigoje /kai kurie iš jų -- ir gerokai ankst. laikais/; gi neoromantinė Z. Z. tezė apie neva itin artimą lietuvių ir jų šiaurinių kaimynų kalbinę giminystę Kalavijuočių ordino susikūrimo išvakarėse yra tipiškas "antipolidisciplinariškos" [ir kaip tik todėl perdėm spekuliatyvistinės] Z. Z. metodikos "perlas"; dabar jau gana patikimai įrodyta (bent jau archeologiškai), kad žemgaliai ir (tikrieji, t. y. vakariniai) latgaliai buvo ne rytų, o vakarų baltai (žr. laisvu čėsu: Šimėnas V., Vakarų ir rytų baltų ribos kaita archeologijos duomenimis // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija, Vilnius, 1997; tarp kitko, netgi dabartinėje, iš dalies "surytėjusioje" latvių k. gausu neabejotinai "vakarietiškos" kilmės lingv. formų bei konstrukcijų). Gugis 14:13, 2007 lapkričio 8 (EET)

Gerbiamieji tikrai labai nutolote nuo straipsnio aptarimo.--Dirgela 20:23, 2007 lapkričio 13 (EET)