Skalmantas (Gediminaičių protėvis)
Skalmantas (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: Komantas, Gomantas, Kalmantas, Galmantas ir pan.; rus. Skolomend g. apie 1210 m. – m. po 1285 m.) – Gediminaičių protėvis. Mokslinėje literatūroje pateikiami įvairūs vardo rekonstrukciniai variantai. Ši vardų įvairovė atsirado dėl skirtingų kalbinių tradicijų (vokiečių, rusų, lotynų) įtakos nurašant senuosius metraščius.[1]
Gediminaičių kilmės tyrimuose svarbią vietą užima XIV a. pabaigos rusų poema „Zadonščina“ (liet. Uždonė). Joje Kulikovo mūšio (1380 m.) dalyviai Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai įvardijami kaip Skalmanto (rus. Skolomend) provaikaičiai. Poemoje broliai teigia:
„Patys sau esame du broliai, Algirdo sūnūs, o anūkai mes – Gedimino, o provaikaičiai esame Skalmanto“.[3]
Dėl Skalmanto tapatybės ir vietos genealogijoje istorikų nuomonės išsiskiria: J. Ochmanskis Skalmantą siūlo laikyti Gedimino seneliu, žodį „pravnuki" (provaikaičiai) interpretuodamas plačiau – kaip „palikuonys“. Taip bandoma suderinti „Zadonščinos“ duomenis su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš Butvydo. Šiame veikale J. Ochmańskis atliko išsamią poemos „Zadonščina“ analizę. Jis argumentavo, kad senovės rusų kalbos terminas „pravnuki" (provaikaičiai) nebūtinai reiškia griežtą trijų kartų seką, o gali būti vartojamas kaip bendrinė sąvoka „palikuonys“ arba „proproanūkiai“. Taip jis bandė suderinti poemos duomenis su kitais šaltiniais, kurie Gedimino tėvu įvardija Butvydą, o Skalmantą pastumia viena karta atgal – į senelio poziciją.[4]
Tomas Baranauskas prieštarauja tokiai interpretacijai ir teigia, kad poema nuosekliai vardija kartas (broliai → tėvas Algirdas → senelis Gediminas → prosenelis Skalmantas). Pagal šią logiką Skalmantas turėtų būti Gedimino tėvas ir tiesioginis Butvydo pirmtakas.[1]
S. Rowellas (Stephen Christopher Rowell) kelia prielaidą, kad Skalmantas gali būti tapatus Sūduvos kunigaikščiui Komantui. Pagal šią versiją, po 1285 m. (Olešnios mūšio ir Daumanto žūties) būtent Komanto (Skalmanto) palikuonys – Butigeidis ir Butvydas – įsitvirtino LDK soste, taip pradėdami Gediminaičių dinastiją.[5] Istorikas J. Puzyna taip pat bandė Skalmantą tapatinti su jotvingių vadu Komantu (Skomantu), tačiau ši teorija išlieka diskusijų objektu.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Tomas Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000.
- ↑ Jan Frček. Zádonština: staroruský žalozpěv o boji Rusů s Tatary r. 1380. Rozprava literárně dějepisná. Kritické vydání textů // Práce Slovanského Ústavu v Praze. Svazek XVIII, 1948.
- ↑ Задонщина (XIV a. pab. nuorašai).
- ↑ J.Ochmański. Gedyminowicze – litaewska dynastia panująca w Bełorusi i na Ukrainie w XIV–XVI wieku. Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, 1982.
- ↑ S.C.Rowell. Iš viduramžių rūkų kylanti Lietuva. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
- ↑ J.Puzyna.„Kim był Skolomend?“ (Kas buvo Skolomendas?), publikuotas žurnale „Miesięcznik Heraldyczny", 1935 m., Nr. 14.
