Bronislavas Rydzevskis
Bronislavas Rydzevskis (lenk. Rydzewski Bronisław Nikodem); 1884 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje – 1945 m. rugsėjo 16 d. Otvocke Lenkijoje) – lenkų mokslininkas, geologas, Stepono Batoro universiteto ir Laisvojo Lenkijos universiteto (lenk. Wolna Wszechnica Polska) profesorius, Lenkijos senatorius. Ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jo tėvai (Vladislovas ir Jadvyga Konoplanska) gyveno Suvalkų apylinkėse, kur B. Rydzevskis ir baigė vidurinę mokyklą. Studijavo Varšuvoje, Lvove, Krokuvoje. B. Rydzevskis Jogailos universitete Krokuvoje apgynė daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas. Tobulinosi Sorbonoje ir Aukštojoje kalnų mokykloje (pranc. Collège de France) Paryžiuje. Dirbo asistentu Lvovo politechnikos institute, vėliau vadovavo katedrai ir dėstė Varšuvos politechnikos institute, taip pat dirbo profesoriumi Laisvajame Lenkijos universitete Varšuvoje.
1933 m. sunkiai susirgęs B. Rydzevskis išėjo į pensiją. Dar 13 metų gyveno Vilniuje. Su studentais jau nebendravo, nes buvo paralyžiuotas ir nebegalėjo kalbėti. Karą pergyveno Vilniuje. 1945 m. prekiniu vagonu, kuris gabeno mokslinį personalą (t. v. „profesorių transportas“)[1], išvyko į Lenkiją, ten ir mirė.
Buvo du kartus vedęs (Marią Dobrzanską ir Vandą Kerntopf).
Vilniuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920 m. birželio 5 d. buvo pakviestas į Vilnių užimti Stepono Batoro universiteto Geologijos ir paleontologijos katedros (vėliau pervadintos į Geologijos katedrą) vedėjo vietą. Jo ir pačios katedros veiklą pradėti sutrukdė 1920 m. vasarą bolševikų įsiveržimas į Vilnių. Katedros vedėju jis dirbo nuo 1929 iki 1936 m. Po jo katedra pavesta M. Limanovskiui (1933–1936 m.), dar vėliau – E. Pasendorferiui (nuo 1936 m. iki pat uždarymo 1939 m. gruodžio 15 d.)
Vadovauti naujai sukurtose atkurto universiteto katedrose buvo kviečiami jau pasižymėję mokslininkai. B. Rydzevskis čia organizavo Geologijos, bei kitas gretimas Žemės mokslų katedras. Kelis kartus buvo Matematikos-gamtos fakulteto dekanas (1922–1923 ir 1929–1931 m.), bei prodekanas (1923–1924 ir 1930–1931 m.) Turėjo įtakos ne tik Matematikos-gamtos fakulteto raidai, bet ir žemės ūkio mokslų ir Medicinos fakulteto studijoms.
Moksliniai darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė Šventojo Kryžiaus kalnų Lenkijoje geologiją ir Silezijos karboną. Buvo žinomas ne tik Vilniuje, bet ir pripažintas Varšuvoje, Krokuvoje, Lvove. Buvo geras organizatorius ir oratorius. Pasižymėjo paprastumu, atvirumu, energija ir optimizmu.[2]
B. Rydzevskis vadovaudamas katedrai sukaupė geologines kolekcijas, surinktas iš Vilniaus bibliotekų, padovanotas Varšuvos politechnikos instituto ir konkrečių asmenų.
B. Rydzevskis iš pradžių skaitė paskaitas studentams Žemės istorijos ir paleontologijos klausimais, taip pat vedė geologijos praktinius užsiėmimus. Pasitraukus prof. J. Lukoševičiui, geologijos dalykus – istorinę geologiją, regioninę geologiją, kvartero nuogulų geologiją, paleontologiją, papildomus praktikumus.
B. Rydzevskis apžvelgė Vilniaus geologinę ir morfologinę sandarą, po kvartero nuogulomis slūgsančius glaukonitinius smėlius priskirdamas oligocenui.[3] Pūčkorių atodangoje aprašė surastą juros sistemos oksfordžio aukšto molio luistą ir jo faunos kompleksą, taip pat du giliuosius gręžinius Bernardinų sode Vilniuje.[4] Taip pat kvartero geologiją.
Pirmasis (kartu su B. Halickiu) aprašė gilųjį gręžinį Druskininkuose. Šis 1930 m. gręžinys buvo didelis įvykis krašto geologijoje, nes pirmą kartą pragręžė visą Lietuvos nuosėdinę storymę ir pasiekė prekambro granitus (kristalinį pamatą).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.senat.edu.pl/senat/senatorowie-1922-1939/senatorowie-ii-rp/senator/bronislaw-rydzewski Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gortyńska, S., Roszko, L., 1993. „Działalność naukowa i dydaktyczna zakladów Geologii, Mineralogii i Geografii Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie w latach 1919–1939“. Archiwum Muzeum Ziemi PAN, Sygn. 55, 32.
- ↑ Rydzewski, B., 1922. „Rys geologiczno-morfologiczny Wilna. " Ziemia, t. 8, Nr. 12, 152–156.
- ↑ Rydzewski, B., 1926. „Kra jurajska w dyluwium Puszkarni pod Wiln[e]m i glębokie wierzenia w Wilnie.“ Pocznik Polskiego Towarzystwa Geologizcnego, Kraków, Nr. 3, 191–210.