Berznyko valsčius
54°05′š. pl. 23°27′r. ilg. / 54.08°š. pl. 23.45°r. ilg.
| Berznyko valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Administracinis centras | Berznykas | |
| 1913?–1924 m. | Seinų apskritis | |
| 1925–1954 m. | Suvalkų apskritis | |
| 1973–1976 m. | Seinų apskritis | |
Berznyko valsčius (rus. гмина Берзники; lenk. gmina Berżniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Valsčiaus centras – Berznykas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Seinų apskričiai, Suvalkų gubernijai.
Atkurtas apie 1900 m. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Po karo iki 1925 m. sausio 1 d. buvo Seinų apskrityje, vėliau iki II pasaulinio karo Suvalkų apskrityje. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 26 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas. 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius įėjo į Balstogės vaivadijos Seinų apskritį. 1975 m. birželio 1 d. tapo Suvalkų vaivadijos dalimi. 1976 m. liepos 1 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai prijungti prie Seinų ir Gibų valsčių.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[1] | 8301 | ||||
| 1921[2] | 3277 | ||||
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 3 272 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[3]
Religinė sudėtis atrodė taip:
- Katalikai – 91,8% (3 004);
- Sentikiai – 7,1% (235);
- Judėjai – 0,5% (17);
- Protestantai – 0,3% (12);
- Stačiatikiai – 0,12% (4).
1888 m.:
- Lietuviai – 49,6 %
- Lenkai – 37,4 %
- Žydai – 6,5 %
- Rusai – 6,2 %
- Baltarusiai – 0,2 %
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ 1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów 1933 m.
- Wykaz Gromad Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej według stanu z dnia 1.VII 1952 m., PRL, GUS, Warszawa
- 1924 m. valsčiaus perkėlimo į kitą apskritį įstatymas (lenk.) Archyvuota kopija 2013-10-24 iš Wayback Machine projekto.
- 1954 m. valsčiaus panaikinimo įstatymas (lenk.) Archyvuota kopija 2012-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- 1955 m. valsčius priskirtas Balstogės vaivadijai (lenk.) Archyvuota kopija 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto.
- 1972 m. Lenkijos valsčių atkūrimo įstatymas (lenk.) Archyvuota kopija 2013-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- 1975 m. valsčiaus perkėlimo į Suvalkų vaivadiją įstatymas (lenk.) Archyvuota kopija 2012-06-08 iš Wayback Machine projekto.
- 1976 m. valsčiaus panaikinimo įstatymas (lenk.) Archyvuota kopija 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto.