Pereiti prie turinio

Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams

Koordinatės: 56°01′33″š. pl. 21°29′35″r. ilg. / 56.025786°š. pl. 21.49303°r. ilg. / 56.025786; 21.49303
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams

Barzdžių Medsėdžiuose 1948 m. žuvusių partizanų atminimo vieta šalia kelio KlausgalvaiLeliūnai
Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams
Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams
Koordinatės
56°01′33″š. pl. 21°29′35″r. ilg. / 56.025786°š. pl. 21.49303°r. ilg. / 56.025786; 21.49303
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Aukštis 1,70 m
Plotas 1 m²
Naudotas Pastatytas 2018 m.

Barzdžių Medsėdžių tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skirmanto kuopos partizanams atminti yra šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Barzdžių Medsėdžiuose (Imbarės seniūnija), 3,27 km į vakarus nuo krašto kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , 115 m į šiaurės vakarus nuo kelio KlausgalvaiPesčiai, kelio KlausgalvaiLeliūnai dešinėje pusėje.

Tipinis atminimo ženklas (aut. dizaineris Romas Navickas) Barzdžių Medsėdžiuose žuvusiems partizanams atminti

Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, pilkšvo, stambaus grūdėtumo granito, suklijuotas iš dviejų statmenų šlifuotų plokščių, įtvirtintas į apskritą betoninį postamentą ir įbetonuotas žemėje.

Priekinėje (vakarų) pusėje akmenyje iškaltas tekstas: „BARZDŽIŲ MEDSĖDŽIŲ / KAIME / 1948 08 14 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / SKIRMANTO KUOPOS / PARTIZANAI“, pietų pusėje – teksto tęsinys: „KUOPOS VADAS / ADOMAS ŽEMELIS / GIRULIS JONAS / G. 1922 M. / JONAS VIBRYS / BANGA / G. 1918 M. / RYŠININKĖ / VALERIJA JOCKIENĖ / G. 1909 M.“ Užrašas paryškintas bronzos pudra.

Paminklo aukštis – 1,70 m, sienelių plotis – 32,5–33 cm.

Gavusi NKVD slapto informatoriaus Stasio Danilevičiaus "Žaibo" pranešimą apie Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Barzdžių Medsėdžių kaime pasirodžiusius partizanus, MGB Salantų valsčiaus poskyrio viršininko leitenanto Paulausko vadovaujama karinė grupė, susidedanti iš penkių MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareivių ir vieno stribo, naktį į 1948 m. rugpjūčio 14-ąją atvyko į kaimą. Sutartu laiku informatorius išbėgo iš sodybos ir pranešė, kad jo name apsistojo 4 partizanai, tarp kurių yra moteris.[1]

Kareiviams apsupus namą, prasidėjo susišaudymas. Partizanai turėjo rankinį kulkosvaidį ir du automatus, o operatyvinė grupė buvo ginkluota 4 automatais ir 3 karabinais. Per kautynes salantiškis stribas Stasys Preibys keletą kartų siūlė partizanams pasiduoti, bet šie, sukoncentravę ugnį į jį, stribą nukovė.[2]

Per 20 minučių trukusias kautynes žuvo partizanai, Kardo rinktinės Skirmanto (Skuodo) kuopos vadas Adomas ŽemelisGirulis Jonas (g. 1922 m.) ir būrio vadas Jonas Vibrys–Banga (g. 1918 m.). Širvydo (Kretingos) kuopos vadas Pranas GriciusAlbinas Kopūstas (g. 1920 m.) buvo sužeistas ir suimtas.[3] Kartu buvusi partizanų ryšininkė, Benaičių kaimo valstietė Valerija Jockienė (g. 1909 m.) vienais duomenimis žuvo per susišaudymą, o kitais duomenimis po susišaudymo buvo suimta ir tą pačią dieną tardymo metu MGB Kretingos apskrities skyriaus būstinėje nužudyta.[4]

Žuvusiems partizanams atminti Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva kaimo pietvakariniame pakraštyje, prie pagrindinio kelio 2018 m. pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas). Mūšio ir žuvimo vieta yra 890 m į šiaurės rytus nuo atminimo vietos, už laukuose stūksančio miškelio.

  1. Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 187, eil. Nr. 48-18
  2. Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe?“ – Mažoji Lietuva – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7
  3. Hitleriniai parašiutininkai. Serija: Faktai kaltina. Dokumentų rinkinys. – Parengė Boleslovas Baranauskas. – Vilnius, 1966. – P. 92–94
  4. Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3. – D. 1 (A-M). – P. 523