Balstogės Čarna
| Balstogės Čarna lenk. Czarna Białostocka | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Balstogės apskritis |
| Valsčius | Balstogės Čarnos valsčius |
| Gyventojų | 9 592 |
| Plotas | 14,28 km² |
| Tankumas | 672 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 16-020 |
| Tinklalapis | www.czarnabialostocka.pl/ |
Bal̃stogės Čárna [1] (lenk. Czarna Białostocka) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Balstogės aukštumose, Knišino girioje. Priklauso Balstogės aglomeracijai. 1952–1962 m. miestas kartu su Čarna Ves Koscelnos kaimu sudarė bendrą gyvenvietę ir vadinosi Čarna Vesė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XIII a. netoli šių vietovių buvo įkurta pirmoji gyvenvietė - Nemčinas. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai. 1509 m. Ldk Žygimantas Senasis atidavė šias žemes Trakų vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, kuris apie 1509 m. šioje vietovėje šalia Čarnos upės pastatė nedidelius rūmus ir arklides bei pastatė tiltą per Čarnos upę. 1536 m. šios vietovės atiteko karalienei Bonai Sforzai, o 1571 m. karaliui Žygimantui Augustui. XVII a. prasidėjo intensyvi šalia esančios girios eksploatacija. 1782 m. pastatyta pašto stotis, kurioje 1793 m. balandžio 25 d. buvo apsistojęs ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. įkurta keramikos gamyklėlė. 1862 m. gruodžio 15 d. pradėjo veikti Balstogės Čarnos geležinkelio stotis per kurią nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis.[2] Kaime buvo Sokulkos apskrities Čarna Vesės valsčiaus centras.[3] 1862–1864 m. vyko geležinkelių priežiūrai skirtų pastatų statybos.
1910 m. pastatyta katalikų koplyčia. 1912 m. mieste gyveno 440 žmonių. 1915 m. rugpjūčio 15 d. miestą užėmė vokiečių kariuomenė. Nuo 1915 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1921 m. mieste gyveno 614 žmonių, 1935 m. - 2200 žmonių. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai.
Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1957 m. liepos 22 d. įkurtas Skra Czarna Białostocka futbolo klubas. 1962 m. liepos 7 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės, tuo metu mieste gyveno 5521 žmogus. 1974 m. įkurta Balstogės Čarnos Šventosios Šeimos parapija. 1976 m. gruodžio 22 d. pradėtas naudoti Balstogės Čarnos miesto herbas. 1985 m. gegužės 9 d. mieste įkurta Balstogės Čarnos Šventųjų Moterų parapija. 1985-1996 m. pastatyta Balstogės Čarnos Šventųjų Moterų cerkvė. 2005 m. įkurta Balstogės Čarnos Jėzaus Gailestingumo parapija, kurios bažnyčia pastatyta 2005–2009 m.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
Balstogės Čarnos Šventosios Šeimos bažnyčia -
Vienas iš giriose važinėjusių traukinukų eksponatų
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Czarna wieś. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 740 psl. (lenk.)
- ↑ Czarna Wieś. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 350 psl. (lenk.)