Badžai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Badžai
Badžų moterys tradiciniais rūbais (Malaizija)
Badžų moterys tradiciniais rūbais (Malaizija)
Gyventojų skaičius ?
Populiacija šalyse Filipinų vėliava Filipinai
Indonezijos vėliava Indonezija: 175 tūkst.[1]
Malaizijos vėliava Malaizija: 436 tūkst.[2]
Brunėjaus vėliava Brunėjus: 12 tūkst.[3]
Mianmaro vėliava Mianmaras
Tailando vėliava Tailandas
Kalba (-os) badžų kalbos, malajų, indoneziečių, tagalų ir kt.
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės jakanai, iranunai, lumadai, sulai, morai, bugiai, malajai
Commons-logo.svg Vikiteka: BadžaiVikiteka

Badžai (tag. Badjao, malaj. Bajau, sav. A’a Sama) arba oranglautai (malaj. orang laut 'jūros žmonės') – Pietryčių Azijos tautų grupė, gyvenanti Filipinuose, Indonezijoje, Malaizijoje, Brunėjuje, Mianmare, Tailande. Tai vandens klajoklių tautos (dar vadinamos 'jūrų čigonais'), gyvenančios ant polių pastatytuose kaimuose didesnių upių žiotyse, įlankose, salų pakrantėse.

Pagrindinės etninės grupės:

Vartoja sama-badžų kalbas (austroneziečių šeima), taip pat malajų, tagalų, indoneziečių ir kitas vietines kalbas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra išlaikiusių tradicinę tikybą, krikščionių.

Verčiasi badžai žvejyba ir jūros gėrybių (perlų, perlamutro, moliuskų) rinkimu, medžiokle, maisto rinkimu. Badžai kartu su iranunais nuo seno vertėsi piratavimu ir vergų prekyba. Išplėtoję medžio drožybą (tradiciniai raižiniai okir).

Tradicinis būstas – skaptuotos burinės valtys su pašiūrėmis ir židiniais. Pakrantėje stato namus ant polių, tarpusavyje sujungtus tilteliais. Tradicinis maistas – žuvys, krabai, moliuskai.[4]

Badžų visuomenės socialinis pagrindas – monogaminė šeima. Paprastai laikosi uždarai nuo kitų tautų.[5] Badžų islame išlikę daug tradicinės religijos bruožų – tikėjimo įvairiomis dvasiomis, protėvių vėlių gerbimo papročio, šamanų (dukun) instituto. Badžai pasižymi labai gerais nardymo ir plaukiojimo įgūdžiais, didelę dienos dalį praleidžia plaukiodami ir nardydami, vaikai išmoksta plaukioti nuo mažumės. Dėl tokio gyvenimo būdo netgi pakito badžų fiziologija.[6] Kadangi gyvenant ant vandens saulė labiau degina odą, moterys ir vaikai dažnai dėvi iš žolių ir ryžių pagamintas veido kaukes burak. Turi gausų muzikinį folklorą, epus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. [2]
  3. [3]
  4. Imantas Melianas. Oranglautai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  5. Баджао,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
  6. „Diving deep on one breath could be in a 'sea nomad’s' DNA“, CNN