Sulu salynas

6°00′ š. pl. 121°00′ r. ilg. / 6.000°š. pl. 121.000°r. ilg. / 6.000; 121.000

Sulu salynas (tag. Kapuluan ng Sulu, angl. Sulu Archipelago) – ~1000 salų grandinė pietvakarių Filipinuose, tarp Borneo ir Mindanao salų. Skiria Sulu ir Sulavesio jūras. Tęsiasi nuo Basilano salos (Mindanao salos šiaurės rytuose skiria Basilano sąsiauris) iki Borneo Sabaho valstijos krantų (Malaizija; skiria Sibutu sąsiauris). Plotas ~4000 km².^[1] Didžiausios salos: Basilanas, Cholas, Tavi Tavi, Sanga Sanga, Sibutu, Siasis, Tongkilis, Pata, Tandubatu, Simunulis ir kt., taipogi atokiau esančios Vėžlių salos ir Mapunas.

Salos vulkaninės ir koralinės kilmės. Būdingos aukštumos ir žemi kalnai iki 1011 m aukščio (Basilane). Auga drėgnieji tropiniai miškai. Klimatas ekvatorinis. Per metus iškrinta 1270–2300 mm kritulių.^[1]

Sulu salyne gyvena apie 2 milijonus gyventojų. Pagrindiniai miestai – Cholas, Bongao, Lamintanas, Isabela. Absoliučią daugumą gyventojų sudaro musulmonai morai, priklausantys įvairioms tautoms (tausugai, samalai, badžai, jakanai ir kt.).

Auginami ryžiai, kukurūzai, kokospalmės, maniokai. Žemdirbystė labiau išplėtota tik Cholo, Basilano salose. Kitur verčiamasi jūriniais verslais -žvejyba, perlamutrinių kriauklių, koralų, ryklių pelekų, jūros agurkų, vėžlių kiaukutų ir kiaušinių, pinčių rankiojimu. Sulu salos pagarsėjusios dėl piratavimo ir kontrabandos – morų piratai nedidelėmis valtelėmis nuo seno puldinėja praplaukiančius laivus, gabena nelegaliai prekes tarp Filipinų ir Malaizijos, o paskui gali pasislėpti daugybės salų labirinte.^[2]

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Sulu sultonatas.

Istoriniuose šaltiniuose Sulu salynas minimas nuo IX amžiaus.^[1] Sulu salynas nuo seniausių laikų iki pat XIX a. pabaigos buvo politiškai atskiras vienetas. XV a. Abu Bakras atvertė salų gyventojus į islamą. Nuo XV a. čia klestėjo Sulu sultonatas su sostine Cholu, svarbiu prekybos centru visame Malajų salyne. Ispanams salose nepavyko įtvirtinti savo valdžios, o morai vertėsi piratavimu, vergų prekyba, prekiavo jūros gerybėmis, jie užpuldavo net Lusoną ar žemyninę Malaiziją.^[2]

Tik XIX a. pabaigoje jis buvo prijungtas prie Filipinų, nors vietinė sultonų dinastija buvo išlaikyta. 1899–1913 m. amerikiečių generolui Džonui Dž. Peršingui pavyko pajungti salyną, o 1915 m. sultonatas faktiškai neteko civilinės galios. Tačiau Sulu gyventojai smarkiai priešinosi jų žemių prijungimui prie Filipinų, taip pat reiškė pretenzijas į šiaurės Borneo (Sabahą).^[2] Filipinų nepriklausomybės laikais salyne iškilo islamistinis separatistinis judėjimas Morų Islamo Išsivadavimo Frontas bei džihadistinė grupuotė „Abu Sayyaf“. Jos veikė iki XXI a. pr. ir neretai rengė teroro aktus.