Vakarų armėnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vakarų armėnų kalba
արեւմտահայերէն
KalbamaArmėnija, Turkija, Gruzija, Sirija, Libanas, Abchazija, Rusija
Kalbančiųjų skaičius~1,4 mln.[1]
Kilmėindoeuropiečių
0armėnų
00vakarų armėnų
Rašto sistemosarmėnų
Kalbos kodai
ISO 639-3hyw

Vakarų armėnų kalba arba vakarų armėnų tarmės (արեւմտահայերէն = arevmdahayerên) – viena iš dviejų standartizuotų armėnų kalbos atmainų. Rytų armėnų tarmės paplitusios Armėnijoje ir kitur Užkaukazėje bei Irane, o vakarų armėnų tarmės vartojamos rytų Anatolijoje (dabartinėje Turkijoje), Levante, Gruzijoje. Tiesa, dėl XX a. pr. vykusių etninių valymų Osmanų imperijoje (armėnų genocido), dabar daugelis vakarų armėnų tarmių vartotojų gyvena nebe gimtosiose žemėse, o diasporoje.

Nuo rytų armėnų tarmių (ir bendrinės armėnų kalbos) vakarų armėnų kalba skiriasi nežymiai, ir šių kalbų vartotojai paprastai tarpusavyje gali susišnekėti. Pagrindiniai skirtumai fonetiniai: p > b, t > d, k > g, c > dz, č > dž. Rašyba šiek tiek skiriasi nuo Armėnijoje užrašomos armėnų kalbos, nes ši buvo pakeista tarybiniais metais.

Armėnų tarmės XX a. pr. Geltona spalva pažymėtos vakarų armėnų tarmės

Iki XX a. pr. vakarų armėnų tarmės buvo paplitusios visoje Rytų Anatolijoje, Abchazijoje, Levante. Po armėnų genocido daugelis vakarų armėnų kalbų vartotojų buvo priversti palikti gimtąsias žemes. Tie, kurie atsikėlė į dabartinę Armėniją, dažniausiai perėmė rytų armėnų tarmę. Šią kalbą išlaikė armėnai hemšinai (musulmonai), gyvenantys Hemšino miestelyje (Rizo provincija, Turkija), taip pat Sirijos armėnai (Kasabo, Džisr aš Šuguro, Latakijos tarmės), Libano armėnai (Andžaro tarmė), bei mažame Vakyflio kaime (Hatajaus provincija) Turkijoje išlikę armėnai. Be to, vakarų armėnų karinų tarmę vartoja armėnai, gyvenantys Giumri, Gavaro, Aparano, Talino, Artiko, Achurjano apylinkėse, Gruzijoje (Samcchė–Džavachetija) bei Abchazijoje. Krymo ir Dono krašto Rusijoje armėnai taip pat vartoja vakarų armėnų tarmes.

Dėl to, kad dauguma vakarų armėnų kalbos vartotojų gyvena diasporoje ar kitų kalbų dominuojamose šalyse, ši kalba sparčiai nyksta, todėl UNESCO įtraukta į nykstančių kalbų sąrašą.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]