Arganas

Argania spinosa

Argano lapai, žiedai ir neprinokę vaisiai

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Eilė:	Erikiečiai ( Ericales)
Šeima:	Sapotiniai ( Sapotaceae)
Gentis:	Argania ( Argania)
Rūšis:	Arganas ( Argania spinosa)

Arganas (Argania spinosa) – medžių gentis, paplitusi tik pietvakarių Maroke, Suso regiono lygumos pusdykumėje. Arganas vienintelis šios genties medis.

Savybės

Argano medis užauga iki 8–10 metrų aukščio ir auga iki 150–200 metų. Medžio kamienas susuktas, tamsus, lapai smulkūs 2–4 cm ilgio ir 1,5–3 cm pločio, ovalo formos suapvalintu lapo galu. Žiedai maži su penkiais šviesiai žaliais žiedlapiais, žydi balandžio mėnesį. Vaisius yra 2–4 cm ilgio ir 1,5–3 cm skersmens, padengtas mėsingu aitraus skonio nemalonaus aromato apvalkalu. Po apvalkalu esantis riešutas turi labai tvirtą kevalą ir vieną, o kartais 2–3, mažas labai aliejingas sėklas. Vaisiai prinoksta kitų metų birželio–liepos mėnesiais. Sausringuoju metų laiku arganas visiškai numeta lapus.

Dėl intensyvaus žemės ūkio ir gyvulininkystės, medžio anglies gamybos, argano miškų plotai per paskutinius šimtą metų sumažėjo per pusę. Vilties išsaugoti argano miškus teikia tai, kad paskutiniu metu ypač išaugo labai vertingo argano aliejaus produkcijos eksportas. Tai skatina miškų atsodinimo procesą. Dabar argano miškai užima apie 8 280 km². 1998 m. argano miškai buvo įrašyti į UNESCO pasaulinio biosferos rezervatų sąrašą^[1].

Panaudojimas

Arganas yra labai svarbus augalas tradicinėje Maroko gyventojų kultūroje. Dėl savo svarbos arganas, praktikos ir žinios susijusios su argano medžiu 2014 m. buvo pripažintas kaip nematerialusis pasaulio kultūros paveldas.^[2]

Berberai argano vaisius sunaudoja 100 %: susmulkintas vaisiaus apvalkalas ir riešuto kevalas naudojamas pašarams. Iš sėklų išspaudžiamas aliejus, o likusios išspaudos naudojamos pašarui arba kurui keramikos pramonėje. Tipiškas Es Saviros apylinkių vaizdas yra argano medžių viršūnėse besiganančios ožkos.

Vienas argano medis vidutiniškai per metus išaugina apie 8 kg vaisių. Vaisiai krenta nuo medžių birželio–liepos mėnesiais, kai regione prasideda vasaros sausra.

Argano aliejus

Arganas, praktikos ir žinios susijusios su argano medžiu
Nematerialusis pasaulio paveldas

Argano vaisių džiovinimas
Vieta	Marokas
Regionas**	ARB
Įrašas	2014
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Pagrindinis straipsnis – Argano aliejus.

Argano aliejus yra laikomas delikatesu ir gurmanų vertinamas kaip rečiausias pasaulyje aliejus. Jo gamyba užsiima vietos moterų kooperatyvai ir pramonės fabrikai. Gaminant senuoju tradiciniu būdu, surinkti vaisiai džiovinami saulės atokaitoje, paskui mechaniniu būdu pašalinamas vaisiaus išorinis apvalkalas. Sėklos iš riešuto išimamos rankiniu būdu daužant jį akmenuku į akmenį. Paskui sėklos silpnai pakaitinamos taip suteikiant aliejui aromatą. Įpylus truputį vandens rankiniu presu spaudžiamas aliejus. Tokiu būdu išspaustas aliejus turi būti suvartotas per 3–6 mėnesius. Dabar naudojamas sausas spaudimas, nes jis leidžia aliejaus vartojimo laiką pailginti iki 1,5 metų. Tinkamai sandėliuojami nuvalyti riešutai savo maistinių savybių nepraranda 20 metų.

Argano aliejus yra vienas brangiausių augalinės kilmės aliejų pasaulyje. Jis turi apie 80 % sočiųjų riebalų rūgščių. Aliejus naudojamas kosmetikos pramonėje, maistui ir gydymo procedūroms. Argano aliejus, dar vadinamas „Baltuoju Maroko auksu“, iki 2001–2002 metų buvo parduodamas kaip prabangos prekė. Už Maroko ribų jo beveik nebuvo galima nusipirkti. Dabar argano aliejų Europos ir Š. Amerikos aukštuomenė naudoja maistui. 500 ml aliejaus už 40–50 USD galima nusipirkti prekybos centruose. Tokio pat kiekio kosmetinio aliejaus kaina Maroke siekia 15 € (150 MAD).