Apygardos mokykla
Apygardos mokykla – XVIII a. pabaigos Abiejų Tautų respublikos šešių klasių septynmetė (penkta šių mokyklų klasė buvo dvimetė) vidurinė mokykla.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1783 m. vykdydama švietimo reformą Edukacinė komisija apygardos mokykla pavadino buvusias vaivadijos mokyklas. 1783 m. Edukacinei komisijai pertvarkius mokyklų administracinę struktūrą Lenkija suskirstyta į šešias, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - į keturias švietimo apygardas, kuriose buvo po vieną apygardos mokyklą: Lietuvos su apygardos mokykla Gardine, Žemaitijos su mokykla Kražiuose, Naugarduko su mokykla Naugarduke ir Polesės su mokykla Lietuvos Brastoje. Apygardos mokyklos dar veikė Vilniuje ir Minske. Apygardos mokykla buvo atsakinga už žemesnio lygio mokyklų (apygardėlės mokykla) kontrolę ir pavaldžios aukštesnės pakopos mokykloms – universitetams. Per Rusijos imperijos švietimo reformą 1803–1804 m. apygardos mokykla pavadinta gimnazija.
Programa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokymo programoje buvo matematika, geometrija, geometrinė braižyba, algebra, dorovinis auklėjimas, gramatika, logika, lenkų kalba, lotynų kalba, kai kuriose dar ir prancūzų kalba bei graikų kalba, poetika, metafizika, fizika, chemija, istorija, geografija, rašymas ir kompozicija. Apygardos mokyklų programiniai reikalavimai ir metodiniai nurodymai atspindėjo Dž. Loko, Ž. Ž. Ruso, fiziokratų idėjas. Apygardos mokyklos vadovėliai ir dėstomoji kalba buvo lenkų. Po [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Apygardos mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 646 psl.