Metafizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Metafizika (gr. meta 'po; už' ir phýsis 'gamta') – filosofijos šaka, nagrinėjanti pirminius būties principus. Ji nagrinėja klausimus apie gyvenimo prasmę, mūsų egzistenciją, Dievo buvimą. Metafizika domisi, ar žmogaus protas pajėgus suprasti visatą, ar galbūt tikroji jos esmė mums neprieinama; yra amžinybė ar nėra jos; ar mūsų stebėjimai ir eksperimentai atskleidžia tikrovę, ar paprasčiausiai ją kuria.

Metafizika jau nuo Aristotelio laikų buvo laikoma svarbiausia filosofijos disciplina. Vėliau vieni lig tol metafizikai nepriklausę klausimai jai buvo priskiriami, o kiti, kurie buvo laikomi metafiziniais, buvo atskirti kaip skirtingos filosofjos šakos – tokios kaip religijos filosofija, proto filosofija, suvokimo filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija. Retais atvejais metafizikos tyrinėjami dalykai buvo laikomi visiškai fiziškais ir natūraliais – tokiais, kurie priklauso fizikos sričiai.

Viena svarbiausių metafizikos šakų visais laikais buvo ontologija. Šie terminai šiandien kartais netgi vartojami kaip sinonimai.

Šiais laikais terminas „metafizika“ pradėtas vartoti ir dar viena prasme – kaip ezoterikos ir okultizmo sinonimas. Įvairūs ezoteriniai ir okultiniai mokymai paprastai netyrinėja ontologinių problemų įprastine prasme, tačiau jie gali remtis tam tikromis metafizinėmis teorijomis, – pavyzdžiui, monizmu.

Žodžio „metafizika“ kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis metafizika aptinkamas jau graikų filosofijoje 300 m. pr. m. e. Metafizikos sąvoka atėjo iš Aristotelio veikalų. Viena šios sąvokos kilmės teorija teigia, kad žodis metafizika prigijo filosofinėje kalboje tada, kai tarp kitų Aristotelio raštų buvo rastas vienas veikalas. Kadangi šis filosofo kūrinių sąvade ėjo po ankstesniojo darbo „Fizika“, tai buvo nuspręsta jį pavadinti meta – fizika (gr. meta – po). Aristotelio metafizika buvo labai svarbus veiksnys, lemiantis tolesnę Europos filosofijos sampratą.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairiais laikais metafizika būdavo kritikuojama dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – kad ji neefektyvi ir nenaudinga. Tarp jos kritikų buvo ir David Hume bei Imanuelis Kantas.

Alfred Ayer taip pat aštriai kritikavo metafiziką ir teigė, kad ji yra beprasmė.

Pasak Karlo Poperio, metafizikos teiginiai nėra beprasmiai, tačiau jie yra iš principo nepaneigiami, todėl neįmanoma pasakyti, ar teisingi. Kadangi neįmanoma pasakyti ar teisingi, jie neduoda jokios naudos pasaulio pažinimui.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]