Pereiti prie turinio

Apollo 11

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apollo 11
Apollo 11 logotipas
Apollo 11 logotipas
Misijos statistika
Pavadinimas Apollo 11
Įgulos narių skaičius 3
Įgulos nariai Neilas Armstrongas,
Maiklas Kolinsas,
Bazas Oldrinas
Raketa Saturn V
Paleidimo vieta JAV, Florida, Kenedžio kosminių skrydžių centras
Paleidimo data 1969 m. liepos 16 d., 13:32:00 vietos laiku
Nusileidimo vieta Mare Tranquillitatis
13°19′ š. pl. 169°9′ v. ilg. / 13.317°š. pl. 169.150°r. ilg. / 13.317; 169.150 (Apollo 11 splashdown)
Misijos trukmė 8 dienos, 3 val., 18 min. ir 35 s.
Misijos tikslas pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje

Apollo 11 – pirmasis kosminis skrydis į Mėnulį pilotuojamu erdvėlaiviu įgyvendinant NASA „Apollo“ programą 1969 m. liepos 20 d. Erdvėlaivio įgulą sudarė Neilas Armstrongas, komandinio modulio pilotas Maiklas Kolinsas ir Mėnulio modulio pilotas Bazas Oldrinas. 1969 m. liepos 21 d. Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi žengusiu ant Mėnulio paviršiaus. Tą atliko ir Oldrinas po 19 minučių, kartu Mėnulyje jie išbuvo apie pustrečios valandos ir tyrinėjo nusileidimo vietą, kuri buvo pavadinta „Ramybes baze“. Armstrongas ir Oldrinas surinko 21,5 kg Mėnulio paviršiaus medžiagos, kurią pargabeno į Žemę.

„Apollo 11“ erdvėlaivį į kosmosą pakėlę „Saturn V“ raketa, kuri pakilo iš Kenedžio kosminių skrydžių centro, Merito saloje, Floridoje, liepos 16 d. 13:32 UTC laiku. Tai buvo penktoji NASA pilotuojama misija „Apollo“ programoje. „Apollo“ erdvėlaivis buvo sudarytas iš trijų dalių: komandinio modulio su trijų vietų kabina, ši dalis vienintelė sugrįžo į Žemę; serviso modulio, kuri aprūpino komandinį modulį varomąja jėga, elektros energija, deguonimi ir vandeniu; ir Mėnulio modulio, sudaryto iš dviejų modulių – tūpimo pakopos modulio (TPM) ir pakilimo pakopos modulio (PPM).[1]

Astronautai po to, kai jų erdvėlaivis atsiskyrė nuo juos pakėlusios „Saturn V“ raketos trečiosios pakopos, iki Menulio orbitos keliavo tris dienas. Armstrongas ir Oldrinas persėdo į „Eagle“ ir nusileido Ramybės jūroje liepos 20 d. Astronautai pasinaudojo „Eagle“ pakilimo pakopa ir atsiplėšė nuo Mėnulio paviršiaus ir prisijungė prie Kolinso komandiniame modulyje. Eagle buvo atjungtas tik tada, kai buvo atlikti visi reikalingi manevrai, skirti nukreipti trajektoriją atgal į Žemę.[2] Jie sugrįžo į Žemę ir nusileido Ramiajame vandenyje liepos 24 d., po aštuonių dienų kosmose.

Pirmasis Armstrongo žingsnis Mėnulio paviršiumi buvo transliuojamas tiesiogiai televizija visam pasauliui. Žengiant Mėnulio paviršiumi jis ištarė šiuo žodžius: „tai mažas žingsnelis žmogui, bet didelis šuolis žmonijai“. „Apollo 11“ veiksmingai įrodė JAV pergalę kosminėse lenktynėse ir pademonstravo šalies pranašumą skrydžiuose į kosmosą. Taip pat buvo įgyvendintas nacionalinis tikslas, kurį 1961 m. pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džonas F. Kenedis: „dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę“.[3]

Prielaidos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje JAV įsitraukė į Šaltąjį karą, geopolitinę konkurenciją su Sovietų Sąjunga.[4] 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjunga paleido „Sputnik 1“ – pirmąjį dirbtinį palydovą. Ši netikėta sėkmė sukėlė baimę ir paskatino žmonių vaizduotę visame pasaulyje. Tai parodė, kad Sovietų Sąjunga gali pristatyti branduolinius ginklus tarpžemyniniais atstumais ir užginčijo Amerikos pretenzijas dėl karinio, ekonominio ir technologinio pranašumo.[5] Tai paskatino „Sputnik krizę“ ir startavo kosmines lenktynes, kuriomis supervalstybės siekė įrodyti, kad turi geresnius skrydžio į kosmosą pajėgumus.[6] Prezidentas Dvaitas Eizenhaueris atsakė į „Sputnik“ iššūkį sukurdamas Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA) ir inicijuodamas projektą „Mercury“,[7] kurio tikslas buvo paleisti žmogų į Žemės orbitą.[8] Tačiau 1961 m. balandžio 12 d. sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi kosmose ir pirmuoju, apskriejusiu Žemę.[9] Tik beveik po mėnesio, 1961 m. gegužės 5 d., Alanas Šepardas tapo pirmuoju amerikiečiu kosmose, įveikęs 15 minučių suborbitinę kelionę. Atsigavęs iš Atlanto vandenyno, jis sulaukė sveikinimo telefono skambučio iš Ezeinhauerio įpėdinio Džono F. Kenedžio.[10]

Kadangi Sovietų Sąjungoje buvo didesnės keliamosios galios nešančiosios raketos, Kenedis, iš NASA pateiktų variantų, pasirinko iššūkį, viršyti esamos kartos raketų pajėgumus, kad JAV ir Sovietų Sąjunga startuotų iš lygios pozicijos. Pilotuojama misija į Mėnulį pasitarnautų šiam tikslui.[11]

1961 m. gegužės 25 d. Kenedis kreipėsi į Jungtinių Valstijų Kongresą dėl „skubių nacionalinių poreikių“ ir pareiškė:

Manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui [septintasis] – išlaipinti žmogų Mėnulyje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Joks kitas kosmoso projektas šiame laikotarpyje nebus įspūdingesnis žmonijai ar svarbesnis tolimiems kosmoso tyrinėjimams; ir nė vienas jų nebus taip sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis. Siūlome paspartinti tinkamo Mėnuliui erdvėlaivio kūrimą. Siūlome sukurti alternatyvius skystojo ir kietojo kuro stiprintuvus, daug didesnius nei bet kuris dabar kuriamas, kol paaiškės, kuris yra pranašiausias. Siūlome papildomų lėšų kitiems varikliams kurti ir nepilotuojamiems tyrinėjimams – tyrinėjimams, kurie yra ypač svarbūs vienam tikslui, kurio ši tauta niekada nepraleis: žmogaus, kuris pirmasis atlieka šį drąsų skrydį, išlikimui. Tačiau žvelgiant realistiškai, tai nebus vienas žmogus, kuris keliaus į Mėnulį – jei priimsime šį sprendimą teigiamai, tai bus visa tauta. Juk visi turime dirbti, kad jį ten pakeltumėme.

Kenedžio kalba Kongrese[12]


1962 m. rugsėjo 25 d. Kenedis pasakė dar vieną kalbą prieš maždaug 40 000 žmonių minią Raiso universiteto futbolo stadione Hiustone, Teksase.[13][14] Kurios garsi vidurinės kalbos dalies citata skamba taip:

Bet kodėl, kai kurie sako, Mėnulis? Kodėl pasirinkome tai, kaip savo tikslą? Jie gali irgi paklausti, kam lipti į aukščiausią kalną? Kodėl prieš 35 metus skristi per Atlantą? Kodėl Raisas rugtyniauja prieš Teksasą? Mes renkamės keliauti į Mėnulį! Mes renkamės keliauti į Mėnulį... Mes renkamės keliauti į Mėnulį šį dešimtmetį ir daryti kitus dalykus, ne todėl, kad jie yra lengvi, o todėl, kad jie sunkūs; nes šis tikslas padės organizuoti ir išmatuoti geriausias mūsų jėgas ir įgūdžius, nes tą iššūkį mes norime priimti, kurio nenorime atidėti, kurį ketiname įveikti, o kitus – taip pat.[15]

'

Prezidentas Džonas F. Kenedis kalba Raiso universitete, 1962 m. rugsėjo 12 d.

Nepaisant to, siūloma programa susilaukė daugelio amerikiečių pasipriešinimo, o Masačusetso technologijos instituto matematikas Norbertas Vyneris ją pavadino „moondoggle“ (sudėtingu ir brangiu sumanymu).[16][17] Visa misija išlaipinti žmogų Mėnulyje buvo pavadinta projektu „Apollo“.[18] Kai 1961 m. birželio mėn. Kenedis susitiko su Nikita Chruščiovu, TSRS Ministrų Tarybos Pirmininku, jis pasiūlė Mėnulį paversti bendru projektu, tačiau Chruščiovas šio pasiūlymo nepriėmė.[19] 1963 m. rugsėjo 20 d. kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Kenedis vėl pasiūlė bendrą ekspediciją į Mėnulį.[20] Po Kenedžio mirties bendros Mėnulio misijos idėjos buvo atsisakyta.[21]

„Apollo“ misijai reikalingas technologijas ir sprendimus sukūrė projektas „Gemini“.[22] “Apollo“ projekto plėtrą lėmė NASA įdiegti nauji puslaidininkių elektronikos pasiekimai, įskaitant metalo, oksido ir puslaidininkio lauko tranzistorių (MOSFET) panaudojimą Tarpplanetinėje stebėjimo platformoje (IMP)[23][24] ir silicio integrinį grandyną (IC) – „Apollo“ orientavimo kompiuteryje (AGC).[25]

Projektas „Apollo“ buvo staiga sustabdytas dėl 1967 m. sausio 27 d. „Apollo 1“ gaisro, per kurį žuvo astronautai Gus Grissom, Ed White ir Roger B. Chaffee, buvo pradėtas tyrimas.[26] 1968 m. spalio mėn. „Apollo 7“ įvertino komandinį modulį Žemės orbitoje,[27] o gruodį „Apollo 8“ išbandė jį Mėnulio orbitoje.[28] 1969 m. kovą „Apollo 9“ iškėlė Mėnulio modulį Žemės orbitoje,[29] o gegužę „Apollo 10“ surengė „generalinę repeticiją“ Mėnulio orbitoje. 1969 m. liepos mėn. viskas buvo paruošta, kad „Apollo 11“ žengtų paskutinį žingsnį į Mėnulį.[30]

Skrydis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakilimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Saturn V“ raketos „Apollo 11“ paleidimas, 1969 m. liepos 16 d.

Milijonas amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos „Saturn V“ pakilimą.[31] Kai raketa kilo į kosmosą, tai buvo pasaulinis įvykis, kurį transliavo tiesiogiai 33 šalys, o vien JAV prie televizijos ekranų skrydį stebėjo apie 25 mln. žiūrovų. Dar milijonai žmonių visame pasaulyje klausėsi radijo transliacijos.[32][33] Tuometinis JAV prezidentas Ričardas Niksonas raketos skrydį stebėjo iš Baltųjų rūmų.[34]

Raketa „Saturn V“ pakilo 1969 m. liepos 16 d. 9:32 vietos laiku (16 val. 32 min. Lietuvos laiku) iš NASA Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje.[35] Po 12 minučių raketa išskriejo į Žemės orbitą. Apskriejus Žemę pusantro karto buvo įjungtas raketos trečiosios pakopos S-IVB variklis startui iš DŽP orbitos į Mėnulį. Erdvėlaivio „Apollo 11“ komandinis modulis atsiskyrė nuo raketos S-IVB trečiosios pakopos ir jos viduje esančio Mėnulio modulio maždaug po dviejų valandų nuo skrydžio starto. Komandinis modulis, atitolęs nuo raketos trečiosios pakopos apsisuko 180 laipsnių kampu ir po 8 min 40 s susijungė su erdvėlaivio Mėnulio moduliu.[36] Trečiajai pakopai išnaudojus visą degalų likutį, ji buvo atskirta.

Po 3 dienų, liepos 19 d., erdvėlaivis pasiekė Mėnulį ir įskrido į orbitą.[37][38] Mėnulis buvo apskrietas 19 kartų, per tą laiką du įgulos nariai iš trijų ruošėsi nusileidimui į vietą, kurią surado Ranger 8 ir Surveyor 5 nepilotuojami robotai, nusileidę į Mėnulį anksčiau.

Nusileidimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nilas Armstrongas ant Mėnulio paviršiaus

Liepos 20 d. 12:52:00 UTC Armstrongas ir Oldrinas įsėdo į Mėnulio modulį „Eagle“ ir pradėjo pasiruošimą nusileidimui į Mėnulį.[37] 17:44:00 „Eagle“ atsiskyrė nuo erdvėlaivio komandinio modulio „Columbia“, kuriame liko Kolinsas.[39] Armstrongas ištarė: „Erelis turi sparnus!“[40]

Kai prasidėjo nusileidimas, Armstrongas ir Oldrinas buvo dviem ar trim sekundėmis anksčiau pagal paviršiuje esančius orientyrus ir pranešė, kad jie buvo „ilgi“; taip jie būtų nusileidę mylias į vakarus nuo savo numatyto taško. „Eagle“ keliavo per greitai. Problema galėjo būti masės koncentratai (maskonai) – didelės masės koncentracijos Mėnulio plutos regione ar regionuose, kuriuose yra gravitacinė anomalija, galinti pakeisti „Eagle“ trajektoriją. Skrydžio vadovas Gene Kranz spėliojo, kad tai galėjo atsirasti dėl papildomo oro slėgio jungiamajame tunelyje arba dėl „Eagle“ pirueto manevro.[41][42]

„Eagle“ nusileido tą pačią dieną 20:17 UTC laiku. Nusileidimas buvo gana sudėtingas, kadangi Armstrongui teko pilotuoti rankiniu būdu, o kompiuteriai nuolat signalizavo apie sutrikimus ir priekyje buvo pastebėtas paviršiaus nelygumas, todėl teko sukti kiek į šoną. Jie nusileido ant Mėnulio turėdami kuro tik 25 sekundėms,[43][44] nors analizė po misijos parodė, kad tikrasis skaičius tikriausiai buvo arčiau 50 sekundžių.[45]

Įvykiai Mėnulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nusileidus Mėnulyje Armstrongas pasiuntė radijo žinutę į Hiustono centrą: „Hiustone, čia „Ramybės bazė“. „Erelis“ nusileido.“ Į kurią gavo atsakymą: „Supratome, „Ramybe“. Mes jus girdime Žemėje. Čia krūva vaikinų, kurie net pamėlę. Mes vėl kvėpuojame. Ačiū jums labai“.[43][46][47]

„Eagle“ liukas atsidarė 02:39:33,[39] o 02:51 savo išlipimą pradeda Armstrongas. Ir po 4 min 59 sek – 02:56:15 (po pusantros valandos nuo nusileidimo)[48] Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, palietusiu Mėnulio paviršių. Jo pirmieji žodžiai buvo:

"That's one small step for (a) man, one giant leap for mankind."

Tai mažas žingsnelis žmogui, bet didelis šuolis žmonijai.[49][50]

'


Žymioji nuotrauka su Aldrino pėdos įspaudu Mėnulio regolite

Iš tiesų pagal numatytą planą Mėnulio paviršių pirmasis turėjo paliesti Oldrinas, tačiau norėdamas įamžinti savo išsilaipinimą paprašė Armstrongo, kad šis jį nufotografuotų iš išorės lipantį ant Mėnulio paviršiaus iš nusileidimo modulio.[51]

Praėjus maždaug 15 min po N. Armstrongo žengto pirmojo žingsnio Mėnulio paviršiumi, išlipo ir Oldrinas. Dar po pusvalandžio su komanda telefonu pradėjo kalbėtis Baltuosiuose rūmuose esantis JAV prezidentas Ričardas Niksonas:[52]

Neilai ir Bazai, kalbu su jumis iš Ovaliojo kabineto Baltuosiuose rūmuose, ir tai tikrai yra istoriškiausias telefono skambutis. Kiekvienam amerikiečiui tai turėtų būti labiausiai pasididžiavimo verta diena mūsų gyvenimuose.[53]

'


Armstrongas ir Oldrinas Mėnulyje fotografavo ir rinko Mėnulio grunto pavyzdžius (pririnkta 22 kg). Komanda Mėnulyje pastatė seismometrą, lazerio spindulių reflektorių ir Saulės vėjo gaudyklę.[54][55] Taip pat buvo iškelta ir nufotografuota Amerikos vėliava.

Grįžimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mėnulio modulio „Eagle“ pakilimo pakopa artėja prie komandinio modulio „Columbia“

Armstrongas ir Oldrinas Mėnulyje išbuvo dvi su puse valandos, sugrįžę į „Eagle“ jie miegojo 7 valandas. Praėjus 21 val. 36 min. 21 s. po nusileidimo, „Eagle“ Mėnulio modulio pakilimo pakopa pakilo nuo Mėnulio paviršiaus ir po 3 val. 41 min., pakopa susijungė su erdvėlaivio komandiniu moduliu „Columbia“.[36] Perlipus įgulai į „Columbia“, likusi „Eagle“ modulio pakilimo pakopa 23:41 UTC buvo atskirta ir paleista atgal į Mėnulio orbitą.[2]

Liepos 22 d. grįžimui į Žemę buvo įjungtas komandinio modulio pagrindinis variklis ir liepos 24 d. „Columbia“ įskrido į Žemės orbitą. Erdvėlaivis pasidalino į techninį modulį ir ekipažo kabiną, kuri nusileido Ramiajame vandenyne 1969-07-24 16:50:35 pasauliniu laiku. Sugrįžę į Žemę trys astronautai buvo iškart uždaryti į karantiną, kuriame išbuvo tris savaites. Tokia saugumo praktika dar buvo tęsiama dvejose „Apollo“ misijose – „Apollo 12“ ir „Apollo 14“, kol nebuvo įrodyta, kad Mėnulis yra negyvenamas ir karantino procesas buvo nutrauktas.[56][57] Sugrįžusius astronautus pasveikino Niksonas: „Dėl to, kad jūs padarėte, pasaulis dar niekada nebuvo toks susivienijęs“.[58]

Iškilmės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Apollo 11“ komandos sutiktuvių paradas Niujorke

Rugpjūčio 13 d. trys astronautai dalyvavo paraduose Niujorke bei Čikagoje, kuriose dalyvavo apie 6 mln. žmonių.[59][60] Tą patį vakarą Los Andžele „Century Plaza“ viešbutyje įvyko oficiali valstybinė vakarienė, skirta paminėti skrydžiui. Joje dalyvavo Kongreso nariai, gubernatoriai, JAV Aukščiausiojo teismo pirmininkas Warren E. Burger ir jo pirmtakas Earl Warren bei 83 šalių ambasadoriai. Prezidentas Niksonas ir viceprezidentas Agnew pagerbė kiekvieną astronautą įteikdami jiems Prezidento laisvės medalius.[59][61]

1969 m. rugsėjo 16 d. trys astronautai kalbėjo Kongrese prieš bendrąją sesiją. Jie įteikė dvi JAV vėliavas – vieną Atstovų rūmams, o kitą – Senatui, kurias išsinešė į Mėnulio paviršių.[62] O „Apollo 11“ Amerikos Samoa vėliava yra eksponuojama Jean P. Haydon muziejuje Pago Pago mieste, Amerikos Samoa sostinėje.[63]

Pasibaigus iškilmėms valstijose prasidėjo 38 dienas trukęs pasaulinis turas, kuriuo metu astronautai aplankė 22 šalis ir susitiko su daugybe pasaulio lyderių.[64] Įgula gastroliavo nuo rugsėjo 29 iki lapkričio 5 d.[64][65][66] Pasaulinis turas prasidėjo Meksiko mieste ir baigėsi Tokijuje.[67] Kelionės stotelės eilės tvarka buvo: Meksikas, Bogota, Buenos Airės, Rio de Žaneiras, Gran Kanarijos las Palmasas, Madridas, Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Oslas, Kelnas, Berlynas, Londonas, Roma, Belgradas, Ankara, Kinšasa, Teheranas, Mumbajus, Daka, Bankokas, Darvinas, Sidnėjus, Guamas, Seulas, Tokijas ir Honolulu.[68]

Mergaitė laiko „The Washington Post“ laikraštį su antrašte „'The Eagle Has Landed' – Two Men Walk on the Moon“

Daugelis tautų paminėjo pirmąjį žmogaus nusileidimą Mėnulyje specialiais straipsniais žurnaluose arba išleisdamo „Apollo 11“ proginius pašto ženklus ar monetas.[69]

Palikimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūrinis poveikis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje ir saugus sugrįžimas į Žemę, įvykdė prieš aštuonerius metus Kenedžio iškeltą tikslą. Misijos valdymo centre „Apollo 11“ nusileidimo metu, ekrane blyksėjo Kenedžio kalba, o po ja sekė užrašas: „UŽDUOTIS ĮVYKDYTA, 1969 m. liepa“ (angl. TASK ACCOMPLISHED, July 1969). „Apollo 11“ sėkmė parodė JAV technologinį pranašumą[70] ir leido Amerikai laimėti kosmines lenktynes.[71][72]

Po „Apollo 11“ misijos anglų kalba pasipildė naujomis frazėmis: „Jeigu jie gali išsiųsti žmogų į Mėnulį, tai kodėl jie negali …?“ (angl. If they can send a man to the Moon, why can't they ...?).[73] O Armstrongo ištarti žodžiai Mėnulio paviršiuje iššaukė įvairių parodijų.[71]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Apollo“. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-18).
  2. ↑ 2,0 2,1 Orloff 2000, p. 109.
  3. ↑ Stenger, Richard (May 25, 2001). „Man on the Moon: Kennedy speech ignited the dream“. CNN. Suarchyvuotas originalas June 6, 2010. Nuoroda tikrinta December 30, 2018.
  4. ↑ Logsdon 1976, p. 134.
  5. ↑ Logsdon 1976, pp. 13–15.
  6. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, p. 1.
  7. ↑ Swenson, Grimwood & Alexander 1966, pp. 101–106.
  8. ↑ Swenson, Grimwood & Alexander 1966, p. 134.
  9. ↑ Swenson, Grimwood & Alexander 1966, pp. 332–333.
  10. ↑ Logsdon 1976, p. 121.
  11. ↑ Logsdon 1976, pp. 112–117.
  12. ↑ „Excerpt: 'Special Message to the Congress on Urgent National Needs'“. NASA. May 25, 1961. Suarchyvuota iš originalo March 1, 2021. Nuoroda tikrinta September 16, 2018.
  13. ↑ Keilen, Eugene (September 19, 1962). „'Visiting Professor' Kennedy Pushes Space Age Spending“ (PDF). The Rice Thresher. p. 1. Suarchyvuota (PDF) iš originalo January 22, 2021. Nuoroda tikrinta March 11, 2018.
  14. ↑ Boyd, Jade (August 30, 2012). „JFK's 1962 Moon Speech Still Appeals 50 Years Later“. Rice University. Suarchyvuota iš originalo February 2, 2018. Nuoroda tikrinta March 20, 2018.
  15. ↑ „John F. Kennedy Moon Speech—Rice Stadium“. NASA. Suarchyvuota iš originalo July 6, 2015. Nuoroda tikrinta March 19, 2018.
  16. ↑ Fishman, Charles. „What You Didn't Know About the Apollo 11 Mission“. Smithsonian (anglų). Suarchyvuota iš originalo February 9, 2021. Nuoroda tikrinta June 17, 2019.
  17. ↑ Madrigal, Alexis C. (September 12, 2012). „Moondoggle: The Forgotten Opposition to the Apollo Program“. The Atlantic (amerikiečių anglų). Suarchyvuota iš originalo February 27, 2021. Nuoroda tikrinta June 17, 2019.
  18. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, p. 15.
  19. ↑ Logsdon 2011, p. 32.
  20. ↑ „Address at 18th U.N. General Assembly“. John F. Kennedy Presidential Library & Museum. September 20, 1963. Suarchyvuota iš originalo March 11, 2018. Nuoroda tikrinta March 11, 2018.
  21. ↑ Glass, Andrew (September 20, 2017). „JFK Proposes Joint Lunar Expedition with Soviets, September 20, 1963“. Politico. Suarchyvuota iš originalo September 23, 2020. Nuoroda tikrinta March 19, 2018.
  22. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 181–182, 205–208.
  23. ↑ Butler, P. M. (August 29, 1989). Interplanetary Monitoring Platform (PDF). NASA. pp. 1, 11, 134. Suarchyvuota (PDF) iš originalo August 12, 2019. Nuoroda tikrinta August 12, 2019.
  24. ↑ White, H. D.; Lokerson, D. C. (1971). „The Evolution of IMP Spacecraft Mosfet Data Systems“. IEEE Transactions on Nuclear Science. 18 (1): 233–236. Bibcode:1971ITNS...18..233W. doi:10.1109/TNS.1971.4325871. ISSN 0018-9499.
  25. ↑ „Apollo Guidance Computer and the First Silicon Chips“. National Air and Space Museum. Smithsonian Institution. October 14, 2015. Suarchyvuota iš originalo May 22, 2021. Nuoroda tikrinta September 1, 2019.
  26. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 214–218.
  27. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 265–272.
  28. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 274–284.
  29. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 292–300.
  30. ↑ Brooks, Grimwood & Swenson 1979, pp. 303–312.
  31. ↑ „„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? (video)“. Alkas.lt. 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  32. ↑ Bilstein 1980, pp. 369–370.
  33. ↑ Benson & Faherty 1978, p. 474.
  34. ↑ „President Richard Nixon's Daily Diary“ (PDF). Richard Nixon Presidential Library. 1969-07-16. p. 2. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-04. Nuoroda tikrinta 2018-09-03.
  35. ↑ Loff, Sarah (2015-04-17). „Apollo 11 Mission Overview“. NASA. Suarchyvuota iš originalo 2018-02-09. Nuoroda tikrinta 2018-09-22.
  36. ↑ 36,0 36,1 „Apollo 11, Mėnulis, NASA - istorinis žmonijos skrydis“. astronautika.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  37. ↑ 37,0 37,1 Orloff 2000, p. 106.
  38. ↑ Woods, W. David; MacTaggart, Kenneth D.; O'Brien, Frank (2017-02-10). „Day 4, part 1: Entering Lunar Orbit“. Apollo Flight Journal. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-27. Nuoroda tikrinta 2019-07-14 – via NASA.
  39. ↑ 39,0 39,1 Orloff 2000, p. 107.
  40. ↑ Collins & Aldrin 1975, p. 209.
  41. ↑ Mindell 2008, pp. 220–221.
  42. ↑ Mission Evaluation Team 1969, p. 82.
  43. ↑ 43,0 43,1 Jones, Eric M., red. (1995). „The First Lunar Landing“. Apollo 11 Lunar Surface Journal. NASA. Suarchyvuota iš originalo 2016-12-27. Nuoroda tikrinta 2013-06-13.
  44. ↑ Orloff 2000, p. 295.
  45. ↑ Fjeld, Paul (June 2013). „The Biggest Myth about the First Moon Landing“ (PDF). Horizons. 38 (6): 5–6. Suarchyvuota (PDF) iš originalo February 24, 2021. Nuoroda tikrinta March 29, 2019.
  46. ↑ „James May speaks to Charles Duke“. BBC Archives. 2009. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-17. Nuoroda tikrinta 2009-06-07.
  47. ↑ „Svarbiausia misija žmonijos istorijoje: dėl įtampos stojo mirtina tyla – kuro turėjo tik minutei“. Delfi mokslas. 2019-07-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  48. ↑ Stern, Jacob (2019-07-23). „One Small Controversy About Neil Armstrong's Giant Leap—When, exactly, did the astronaut set foot on the moon? No one knows“. The Atlantic. Suarchyvuota iš originalo 2020-11-08. Nuoroda tikrinta 2019-07-23.
  49. ↑ Orloff 2000, p. 108.
  50. ↑ „The First Lunar Landing“. nasa.gov (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  51. ↑ Tarailaitė, Agnė (2021-07-21). „Minint 52-ąsias išsilaipinimo Mėnulyje metines: kodėl ten daugiau nebeskrendame?“. 15min.lt/verslas. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  52. ↑ „Exhibit: Apollo 11 and Nixon“. American Originals. Washington, D.C.: National Archives and Records Administration. 1996-04-01. Nuoroda tikrinta 2008-04-13.
  53. ↑ „Primirštasis „Apollo 11“ astronautas: pirmųjų žingsnių Mėnulyje nematė, bet turėjo kavos ir muzikos“. lrt.lt. 2019-07-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  54. ↑ Jones, Eric M., red. (1995). „EASEP Deployment and Closeout“. Apollo 11 Lunar Surface Journal. NASA. Suarchyvuota iš originalo 2014-02-25. Nuoroda tikrinta 2013-06-13.
  55. ↑ 2024-02-15(parengė „Apollo“). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta ).
  56. ↑ Johnston, Dietlein & Berry 1975, pp. 406–424.
  57. ↑ Johnston, Richard S.; Dietlein, Lawrence F.; Berry, Charles A.; James f. Parker, Jr; West, Vita; Jones, Walton L. (January 1975). „The Lunar Quarantine Program“. Biomedical Results of Apollo. NASA-SP-368. SP-368. Suarchyvuota iš originalo July 14, 2019. Nuoroda tikrinta September 6, 2019.
  58. ↑ „Remarks to Apollo 11 Astronauts Aboard the U.S.S. Hornet Following Completion of Their Lunar Mission“. The American Presidency Project. UC Santa Barbara. July 24, 1969. Suarchyvuota iš originalo July 26, 2020. Nuoroda tikrinta November 19, 2018.
  59. ↑ 59,0 59,1 „Richard Nixon: Remarks at a Dinner in Los Angeles Honoring the Apollo 11 Astronauts“. The American Presidency Project. 1969-08-13. Suarchyvuota iš originalo May 14, 2020. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
  60. ↑ „President Offers Toast to 'Three Brave Men'“. The Evening Sun. Baltimore, Maryland. Associated Press. 1969-08-14. p. 1. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-19. Nuoroda tikrinta 2019-01-23 – via Newspapers.com.
  61. ↑ Smith, Merriman (August 14, 1969). „Astronauts Awed by the Acclaim“. The Honolulu Advertiser. Honolulu, Hawaii. UPI. p. 1. Suarchyvuota iš originalo April 19, 2019. Nuoroda tikrinta January 23, 2019 – via Newspapers.com.
  62. ↑ „The Apollo 11 Crew Members Appear Before a Joint Meeting of Congress“. United States House of Representatives. Suarchyvuota iš originalo March 4, 2018. Nuoroda tikrinta March 3, 2018.
  63. ↑ „Jean P. Haydon Museum“. Fodor's Travel. Suarchyvuota iš originalo October 23, 2017. Nuoroda tikrinta March 5, 2018.
  64. ↑ 64,0 64,1 „Apollo 11 Crew Starts World Tour“. Logan Daily News. Logan, Ohio. Associated Press. September 29, 1969. p. 1. Suarchyvuota iš originalo March 27, 2019. Nuoroda tikrinta January 23, 2019 – via Newspapers.com.
  65. ↑ „Japan's Sato Gives Medals to Apollo Crew“. Los Angeles Times. Los Angeles, California. November 5, 1969. p. 20. Suarchyvuota iš originalo March 27, 2019. Nuoroda tikrinta January 23, 2019 – via Newspapers.com.
  66. ↑ „Australia Welcomes Apollo 11 Heroes“. The Sydney Morning Herald. Sydney, New South Wales. November 1, 1969. p. 1. Suarchyvuota iš originalo January 23, 2019. Nuoroda tikrinta January 23, 2019 – via Newspapers.com.
  67. ↑ Uri, John (November 5, 2019). „50 Years Ago: Apollo 11 Astronauts Return from Around the World Goodwill Tour“. NASA. Nuoroda tikrinta December 25, 2023.
  68. ↑ Scientific and Technical Information Branch, National Aeronautics and Space Administration (1970). Astronautics and Aeronautics: Chronology of Science, Technology, and Policy. p. 312 – via Google Books.
  69. ↑ „Lunar Missions: Apollo 11“. Lunar Hall of Fame. 2008. Suarchyvuotas originalas October 24, 2008. Nuoroda tikrinta June 9, 2014.
  70. ↑ Launius, Roger D. „Project Apollo: A Retrospective Analysis“. Suarchyvuota iš originalo January 26, 2021. Nuoroda tikrinta July 19, 2023.
  71. ↑ 71,0 71,1 Chaikin 2007, p. 57.
  72. ↑ Schefter 1999, p. 288.
  73. ↑ Beard, David; Kirkpatrick, Nick (July 17, 2014). „We Put a Man on the Moon, So Why Can't We ...?“. Washington Post. Suarchyvuota iš originalo June 26, 2020. Nuoroda tikrinta January 4, 2018.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Apollo_11&oldid=7425088"