Apollo 11

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apollo 11
Apollo 11 logotipas
Apollo 11 logotipas
Misijos statistika
Pavadinimas Apollo 11
Įgulos narių skaičius 3
Įgulos nariai Nilas Armstrongas,
Michaelis Kolinzas,
Edvinas Oldrinas
Raketa Saturn V
Paleidimo vieta JAV, Florida, Kenedžio kosminių skrydžių centras
Paleidimo data 1969 m. liepos 16, 13:32:00 vietos laiku
Nusileidimo vieta 13°19′N 169°9′W / 13.317°N 169.15°W / 13.317; -169.15 (Apollo 11 splashdown)
Misijos trukmė 8 dienos, 3 val., 18 min. ir 35 s.
Misijos tikslas pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje
Saturn V raketos Apollo 11 paleidimas liepos 16, 1969 m.
Nilas Armstrongas ant Mėnulio paviršiaus

Erdvėlaivis Apollo 11 - pirmasis pilotuojamas kosminis skrydis į Mėnulį. Tai įvyko vykdant NASA Apollo programą 1969 m. liepos 20 d. Erdvėlaivio komandą sudarė Nilas Armstrongas, komandinio modulio pilotas Michaelis Kolinzas ir Mėnulio modulio pilotas Edvinas Oldrinas.
Skrydis realizavo tuometinio JAV prezidento Kenedžio iškeltą misiją pasiekti Mėnulį dar 7-ame dešimtmetyje:

Visų pirmą, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis.[1]

Eiga[taisyti | redaguoti kodą]

  • Saturn V raketa iššaunama iš Kenedžio kosminio centro liepos 16 13:32 UTC.
  • Po 12 minučių išskriejama į Žemės orbitą.
  • Apskriejus žemę pusantro karto, įjungiamas trečios pakopos raketinis variklis ir pajudama link Mėnulio.
  • Po pusvalandžio Saturn V raketa išnaudoja visą degalų likutį ir galutinai numetama.
  • liepos 19 pasiektas Mėnulis ir įjungti tarnybinio modulio varikliai perėjimui į stabilią orbitą.
  • Mėnulis apskriejamas 19 kartų, per tą laiką įgulos du nariai iš trijų ruošiasi nusileidimui į vietą, kurią surado Ranger 8 ir Surveyor 5 nepilotuojami robotai, seniau nusileidę į Mėnulį.
  • liepos 20 Armstrong ir Aldrin įsėdo į Eagle nusileidimo modulį ir atsiskyrė nuo valdymo modulio Columbia. Kolinzas liko

Columbia erdvėlaivyje, skirtame grįžimui į žemę.

  • Tą pačią dieną 20:17 UTC jie nusileido. Nusileidimas buvo gana sudėtingas. Teko pilotuoti rankiniu būdu, kompiuteriai nuolat signalizavo apie sutrikimus, o priekyje buvo pastebėtas paviršiaus nelygumas ir teko sukti kiek į šoną. Degalų liko tik 30 sekundžių, be to Mėnulio trauka suspaudė degalus bake ir indikatoriai rodė likutį "Kritiškai mažai".
  • Po sėkmingo nusileidimo Oldrinas pasakė: "Contact light! Okay, engine stop. ACA - out of detent. " Armstrong patvirtino "Out of detent". Aldrin tęsė, "Mode control - both auto. Descent engine command override off. Engine arm - off. 413 is in. "
  • Jie išsilaipina į paviršių
  • Kalbama su JAV prezidentu, iškeliama vėliava, daromos nuotraukos ir renkami grunto pavyzdžiai (22 kg pririnkta). Amstrongas fiziškai tai darydamas kiek persistengė, ir jam buvo pasiūlyta atsipalaiduoti.
  • Dėl pernelyg sunkaus grunto teko čia pat išmesti dalį įrangos ir liautis rinkus grunto pavyzdžius anksčiau nei planuota. Oldrinas išmetė ir visus asmeninius daiktus.
  • Viso išbūta Mėnulyje beveik 3 valandos.
  • Su Eagle kylama vėl atgal į Mėnulio orbitą.
  • Perlipama į Columbia, o likęs Eagle išmetamas atgal į Mėnulį.
  • Columbia parskrenda į Žemės orbitą, o iš jos su karščiui atsparia kapsule krentama į Žemę iš ~400 km aukčio.
  • Išskleidžiami parašiutai, numetamas karščio skydas ir kapsulė, sauganti įgulą ir uolienas, nusileidžia į vandenį.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kennedy, John F. (1961-05-25). "Special Message to the Congress on Urgent National Needs Page 4." John F. Kennedy Library.

Vikiteka