Anužių kalva (Pylimas)
| Anužių kalva (Pylimas) | |||
|---|---|---|---|
  Anužių kalva (Pylimas) |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Plotas | 0,15 ha | ||
| Žvalgytas | 1959, 1966 m. | ||
Anužių kalva, vadinama Pilale, Pylimu (saugotinas kultūros paveldo objektas, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR498) – kalva rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Anužiuose (Kartenos seniūnija), 0,36 km į rytus – šiaurės rytus nuo bevardžio upelio pralaidos kelyje 2307 Kartena–Kalniškiai–Anužiai , Alanto kairiajame krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai į slėnį įsiterpusi 60 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 25 m pločio ties pagrindu moreninė kalva, kurios šiaurės rytinis galas remiasi į Alanto upę, o pietvakarinį galą nuo gretimos aukštumos skiria apie 40 m pločio ir 4,5 m gylio dauba. Iš šiaurės vakarų ir pietryčių ją juosia pelkės.
Šlaitai 4–6 m aukščio. Viršuje yra 40 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 5–6 m pločio aikštelė, išvagota apkasų.[1]
Teritorijos plotas – 0,15 ha.
100–150 m į pietus – pietryčius stūkso kalva vadinama Pilale, Pilimi, Kalno Ragu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietos gyventojai aukštumos kyšulį laiko piliakalniu, vadina Pilale, Pylimu.[2]
Pasak vieno padavimo, ant kalvelės senovėje stovėjusi medinė pilis. Jai sunykus, išliko plytų mūro rūsiai, į kuriuos galima patekti pro geležinius vartus, retsykiais atsiveriančius kalvos gale ties upe.[3]
Kitas padavimas mena, kad kalvelę XVII–XVIII a. supylė švedų kariai, užkasę po ja Žemaitijoje prisigrobtus pinigus.[4]
Prie kalvos vaidendavosi įvairios pabaisos. Sykį, 1900 m. vasaros sekmadienį, Alante besimaudančios merginos 12 valandą dienos pamatė nuo kalvelės pareinančią į bjauriausią rupūžę (žem. kriopę) ar vabalą panašią šmėklą. Iš siaubo joms ėmus šaukti ir cypti, pabaisa pranyko. Nuo to laiko sekmadieniais vidurdienį kaimiečiai vengė ten eiti maudytis.[5]
1944 m. vokiečių kareiviai išilgai kalvos viršūnės išsikasė apkasus tiltui per Alanto upę saugoti. Pasakojama, kad pokariu Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai kalvelėje buvo įsirengę žeminę.[6]
1959 m. vietovę žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos istorijos instituto archeologinė ekspedicija (vadovas Adolfas Tautavičius). Piliakalniams būdingų įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio neaptikta,[7] tačiau kalva buvo įrašyta į Lietuvos archeologijos atlasą,[8] o 1972–1977 m. buvusi registruota Lietuvos kultūros paminklų sąraše kaip respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR498) – Anužių kaimo piliakalnis.[9]
Saugotinas kultūros paveldo objektas.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kartenos piliakalnis 7 km | Imbarės piliakalnis 17 km Alko alkakalnis 22 km |
Pakutuvėnų piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Mišučių piliakalnis 10 km |
|
Vieštovėnų piliakalnis 10 km | |||||||||
| Antkalnio piliakalnis 15 km | Veiviržėnų piliakalnis 31 km | Stalgėnų piliakalnis 19 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ignas Jablonskis. Įvairūs kultūros paminklai Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose. – Kretinga, 1981 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 811. – L. 22
Julius Kanarskas. Mitologinės vietos. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 135-136 - ↑ Julius Kanarskas. Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d. – P. 5, 7
- ↑ Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 87. – L. 248
- ↑ Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9
- ↑ Julius Kanarskas. Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d. – P. 10
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 21
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 28, eil. Nr. 32
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135, eil. Nr. 498
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d.
- Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d.