Alūksta
| Alūksta latv. Ilūkste | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Istorinis regionas | Aukšžemė |
| Savivaldybė | Aukštutinės Dauguvos savivaldybė |
| Gyventojų | 2 382 |
| Plotas | 9 km² |
| Tankumas | 265 žm./km² |
| Altitudė | 98 m |
| Pašto kodas | 5447 |
| Tinklalapis | www.ilukste.lv |
 Vikiteka |
Alūksta |
| Kirčiavimas | Alūkstà |
Alūksta (arba Ilūkšta, Alūkšta; latv. Ilūkste) – miestas pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, netoli Lietuvos sienos, prie Radviliškio–Daugpilio geležinkelio. Alūksta nuo Rygos yra nutolusi 204 km. Išsidėsčiusi abipus Dauguvos intako Alūkstos. Pro miestą praeina Daugpilio–Aknystos kelias. 2021 metais mieste gyveno 2382 gyventojai.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniuose šaltiniuose Alūksta pradėta minėti XV a., kai lietuviai, kovodami su Livonijos vokiečių konfederacija, sugriovė Alūkstos ežero saloje buvusią pilį. Žinoma, kad XVI a. vid. mieste buvo turgavietė. Alūksta yra priklausiusi grafams Zibergams. Apie 1567 m. čia pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1960 m. – katalikų. Prie šios katalikų bažnyčios iki 1835 m. veikė kolegija. XIX a. Alūkstoje buvo pastatyta sinagoga, stačiatikių cerkvė. Šiuo metu mieste veikia 4 religinės bendruomenės – evangelikų liuteronų, katalikų, sentikių, stačiatikių. 1860 m. pro miestelį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1795–1917 m. Alūksta priklausė Kuršo gubernijai. Miesto teisės Alūkstai suteiktos 1917 m.[2]
2003–2021 m. buvo Alūkstos savivaldybės centras.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki Pirmojo pasaulinio karo Alūkstos katalikų parapija priklausė Žemaičių vyskupijai. 1919 m. rugpjūčio 29 d. Alūksta ir jos apylinkės buvo prijungtos prie Lietuvos. 1920 m. spalio 12 d. 1921 m., pagal Lietuvos–Latvijos sienų nustatymo sutartį, Alūksta ir jos apylinkės priskirtos Latvijai. Lietuvių Alūkstoje ir jos apylinkėse gyventa nemažai - 54,84 proc.[3] Alūkstos apskrityje 1920 m. lietuvių pradėjo mažėti. 1930 m. jie sudarė tik 6 proc. visų gyventojų (1935 m. Alūkstoje ir jos apylinkėse gyveno 2,375 lietuviai).[4] 1928 m. Alūkstos apskrityje veikė 4 lietuviškos mokyklos. XX a. pr. Alūkstos apskrityje dirbę katalikų kunigai daugiausia buvo lietuviai. Paskutiniais metais Alūkstos bažnyčioje pamaldos vyksta latvių ir lietuvių kalbomis. Alūkstos apylinkėse lietuviškus tarmių tekstus rinko Antanas Baranauskas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ilūkste. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-04.
- ↑ Latvijos Respublikos paribio miestai ir svarbiausios gyvenvietės Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto. [Internetinis leidinys]. D. Tytuva.
- ↑ Danutė Mukienė, Palangos grąžinimas Lietuvai, „Žemaitija“. Archyvuota 2020-02-20. Nuoroda tikrinta 2021-07-04.
- ↑ K. Garšva, V. Daugirdas. Alūksta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 401 psl.
| ||||||||